Šie metai darbuotojams itin palankūs tuo požiūriu, kad Kalėdų dienos pasitaikys pirmadienį ir antradienį. Tai reiškia, jog pasiėmus vos tris laisvas dienas bus galima ilsėtis net pusantros savaitės, iki pat sausio 2–osios.
Delfi paklausė šalies darbdavių, kokią praktiką jie taiko tarpušvenčiu – leidžia ilsėtis žmonėms įmonės sąskaita, siūlo naudoti sukauptas savo atostogų dienas, o gal dirba įprastu ritmu?
Tarpušvenčiu įmonėje nedirba iki 98 proc. darbuotojų
Lietuvoje yra įmonių, kurios vakarietišką tarpušvenčio režimą taiko jau ne vienerius metus ir labai plačiai. Viena tokių – kojinių ir apatinio trikotažo gamykla „Sparta Textile“. Jos vadovas Tomas Tumynas Delfi sakė, kad tarpušvenčiu nedirba apie 95–98 proc. bendrovės darbuotojų.
„Kazlų Rūdos fabriko paskutinė darbo diena bus ketvirtadienis, gruodžio 21 diena. Į darbą jie sugrįš sausio 2 dieną, o mezgimo fabriko Vilniuje paskutinė darbo diena bus penktadienis. Jie irgi atostogaus iki sausio 2 dienos. Liks dirbti tik pavieniai sandėlių, komercijos darbuotojai, buhalterija suskaičiuos ir suves mokesčius“, – komentavo T. Tumynas.
Jis akcentavo, kad atostogas bendrovė suteikia savo sąskaita – žmonėms savo sukauptų poilsio dienų naudoti nereikia.
Anot pašnekovo, tokia praktika taikoma jau ilgą laiką.
„Visada buvo tas pats. Pavyzdžiui, Kazlų Rūdoje vasarą visiems darbuotojams skiriame tris savaites atostogų, dirba tik buhalterija, komercijos ir pardavimų darbuotojai. Tarpušvenčiu šis laikas išnaudojamas tam, kad mechanikai, pavyzdžiui, išvalytų, suteptų mašinas, padarytų įvairius techninius darbus“, – įvardijo jis.
T. Tumynas tvirtino, kad tokia praktika pasiteisina, nes žmonės grįžta pailsėję, darbas vyksta efektyviai.
O ar tai reiškia, kad prieš šventes darbuotojams tenka dirbti smarkesniu tempu? Pašnekovas teigė, kad gamyba visus metus vyksta stabiliomis apsukomis.
„Tai priklauso nuo užsakymų, bet, pavyzdžiui, Kalėdoms gamyba prasideda vasarą–rudenį. Dabar yra tas laikas, kai Kalėdų ir Valentino dienos kolekcijos jau yra sukurtos, nes tu turi spėti pagaminti. Iš principo gamyba yra sureguliuota, ji tolygi ir nešokinėja“, – akcentavo jis.
Darbdaviai turi prisitaikyti
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas tokią praktiką vadino nauju kultūriniu elementu darbuotojų ir darbdavių santykiuose, kuris atėjo iš Vakarų.
„Darbdaviai puikiai supranta, kad jeigu nesilaikys tam tikrų naujų kultūrinių ypatybių, neteks darbuotojų, ypatingai tai galioja jauniems žmonėms, kurie supranta, kad niekas čia nenukentės. Klostosi tam tikra praktika, kuri prasidėjo gal prieš ketverius metus ir situacija darbo rinkoje keičiasi“, – Delfi teigė D. Arlauskas.
Pašnekovas teigė, kad per dešimtmetį pasikeitė ir jo paties situacijos vertinimas.
„Galiu pateikti ir asmeninį įspūdį – prieš dešimt metų turėjau reikalų su italais ir jie pasakė, kad nedirba tarpušvenčiu. Man tada tai buvo labai keista, nesuvokiama, kaip galima nedirbti“, – prisiminė darbdavių atstovas.
Tai įmanoma ne visur
Tiesa, D. Arlauskas sutiko, jog poilsis tarpušvenčiu kai kuriuose sektoriuose yra sunkiai įsivaizduojamas. Tai galioja maitinimo įstaigoms, SPA centrams, kai kuriems gamybininkams. Galų gale pasitaiko žmonių, kurie šiuo metu kaip tik nori dirbti.
„Gamyklos, kurios turi užsakymų, turi dirbti, ir žmonės tai supranta“, – teigė D. Arlauskas.
Jam antrino ir kepyklos „Biržų duona“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas, kuris Delfi sakė, kad įmonė darbų tarpušvenčiu sustabdyti negali.
„Esame įsipareigoję produkciją tiekti didiesiems prekybos tinklams ir apskritai trumpai galiojančio maisto industrijoje negalime prigaminti į sandėlį ir iš jo vežti. Bet ką mes darome – jau penkerius metus nedirbame pirmą Kalėdų ir Velykų dieną“, – kalbėjo A. Kurganovas.
Jis patvirtino, jog šį sprendimą nulėmė tokia pati daugumos didžiųjų prekybininkų politika.
„Anksčiau jie dirbdavo, o mūsų įsipareigojimas – jiems vežti produkciją, todėl negalėjome kitaip daryti. Bet dabar požiūris pasikeitė ir, man atrodo, vartotojai čia nenukenčia, nes žmonės apsiperka ik švenčių, o darbuotojams pabūti su šeima yra vertinga“, – teigė A. Kurganovas.
Darbų tarpušvenčiu nenutraukia ir 30 metų Jonavoje veikianti baldų gamintoja „Baldai jums“.
„Užsakymų bandome gauti tiek, kiek pajėgiame padaryti, ir savaime taip išeina, jog dirbame. Tik būna, kad jei pasitaiko dvi išeiginės, o po jų seka viena darbo diena ir tada vėl dvi išeiginės – padarome apklausą ir jei žmonės pageidauja, kažkurį šeštadienį padirbame. Tada jie turi keturias dienas poilsio. Visada atsiklausiame darbuotojų“, – sakė bendrovės generalinis direktorius Alfonsas Meškauskas.
Skatina aptarti su darbuotojais
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sutiko, jog darbas tarpušvenčiu yra be galo individualus klausimas – kas tinka vienam sektoriui ar darbuotojui, gali netikti kitam.
„Pagrindinis patarimas – tai spręsti su kolektyvu ir nenuleisti įsakymo iš viršaus. Kai kurie darbuotojai nereiškia noro intensyviau padirbėti savaitę prieš šventes, bet jiems geriau paskirstyti krūvį ir padirbėti tarpušvenčiu. Reikia žiūrėti individualiai ir mes sveikiname tuos vadovus kurie prisitaiko prie darbuotojų poreikio, nes viską galima suplanuoti“, – situaciją apžvelgė I. Ruginienė.
Ji sutiko, kad jei toks sprendimas įmonėje yra suderintas, o darbdavys dar ir leidžia žmonėms ilsėtis savo sąskaita – tai turi daug privalumų.
„Darbuotojo interesas – atgauti sveikatą, subalansuoti šeimos ir darbo santykius, o darbdavio – kad darbuotojas galėtų sugrįžti į darbus visu pajėgumu, o ne 50 proc. Tos kelios dienos tikrai nieko nepagadins“, – tvirtino darbuotojų atstovė.
Tuo metu personalo atrankos kompanijos „Alliance for recruitment“ partneris Andrius Francas svarstė, kad kai kurių sričių darbuotojams, pavyzdžiui, buhalteriams, metų pabaiga gali reikšti itin įtemptą metą, tačiau gamybos, kūrybinių sričių atstovams tarpušventis yra geras metas pailsėti.
„Manau, kad visi kūrybininkai, reklamos agentūros gali tai daryti, jeigu nėra specialių užsakymų, kuriuos reikia iki Kalėdų ar Naujųjų metų padaryti, bet tai būna retai. Mes ateiname į Europos ciklą. Šiandien išsiunčiau laišką į Vokietiją – atėjo automatinis atsakymas: „laba diena, mūsų nėra.“ Juolab kad ir vaikams nėra mokslų, tad aš ilsėtis tarpušvenčiu labai rekomenduoju“, – tvirtino pašnekovas.
Jo vadovaujamoje įmonėje tokia praktika taip pat taikoma.
„Mūsų filosofija tokia, kad veiksmo mūsų srityje tarp Kalėdų ir Naujųjų metų yra daug mažiau ir mes rekomenduojame darbuotojams nedirbti. Atsiranda vienetai, kurie nori dirbti arba turi labai specifinį projektą. Siūlome naudoti turimas atostogas, taip pat suteikiame žmonėms dvi papildomas atostogų dienas už kiekvienus išdirbtus metus“, – įmonės politiką apibūdino A. Francas.
Kada reikia darbuotojų sutikimo?
Nors įprastai planuojant bendras įmonės atostogas individualūs darbuotojų sutikimai yra būtini, jų nereikia, jei tvarka dėl jų yra įtvirtinta vidiniuose įmonės teisės aktuose, teigė advokatų kontoros „TGS Baltic“ teisininkė, advokatė Indrė Mažeikaitė.
„Jei įmonė neturi įtvirtinusi taisyklių dėl bendrų įmonės atostogų, tačiau negali suteikti darbuotojams darbo per šventes dėl objektyvių priežasčių – darbdavys gali paskelbti darbuotojams prastovą ir nurodyti neatvykti į darbą, už prastovos laiką apmokant Darbo kodekse nurodyta tvarka arba pasiūlyti darbuotojams pasinaudoti savo kasmetinėmis atostogomis“, – komentare žiniasklaidai anksčiau sakė I. Mažeikaitė.
Kadangi taisyklės ir procesai dėl kasmetinių atostogų suteikimo ir apmokėjo įprastai yra nustatomi darbo tvarkos taisyklėse, būtent jos ir apsprendžia visą tvarką dėl atostogų suteikimo ir panaudojimo, sakė teisininkė.
Kitaip sakant, šiose taisyklėse įprastai ir turi būti nustatyta, ar šventiniu laikotarpiu įmonės darbuotojai atostogauja savo kasmetinių atostogų, ar darbdavio sąskaita.
„Įprastai darbo tvarkos taisyklėse būna nustatyta, kad darbuotojai naudoja savo kasmetines atostogas, tačiau darbdavys gera valia gali suteikti ir papildomas apmokamas atostogas savo darbuotojams“, – sakė I. Mažeikaitė.
Anot jos, įmonei, kaip darbdaviui, svarbu aiškiai ir skaidriai iškomunikuoti darbuotojams apie esamas taisykles įmonėje bei tinkamai jas aprašyti.
Jei vis dėlto darbuotojas atsisako išeiti kasmetinių atostogų šventiniu laikotarpiu, nors toks nurodymas yra įtvirtintas darbo tvarkos taisyklėse, darbuotojas su dokumentais yra susipažinęs ir toks nurodymas buvo paskelbtas iš anksto – darbdavys pirmiausia turėtų paprašyti jo pateikti reikalavimą pasiaiškinti dėl kokių priežasčių darbuotojas negali eiti atostogauti ir bendradarbiaujant su darbuotoju pasistengti išspręsti susidariusią situaciją, patarė ji.
„Vis dėlto jei darbuotojas piktybiškai nepaiso bendrų susitarimų ir nepateikia to pagrindžiančių priežasčių, darbdavys, įvertinęs pažeidimo aplinkybes, darbuotojui gali fiksuoti ir darbo pareigų pažeidimą“, – aiškino I. Mažeikaitė ir pridūrė, kad vis dėlto neteisėtu būtų laikomas darbdavio nurodymas darbuotojams eiti nemokamų atostogų.
