Baltijos tigrų pavadinimas kilo nuo keturių Azijos tigrų – Pietų Korėjos, Taivano, Honkongo ir Singapūro. Baltijos šalys taip pat yra vienijamos ekonominių bruožų, prisidėjusių prie itin spartaus ekonomikos augimo pirmąjį XXI amžiaus dešimtmetį: išsilavinusi visuomenė, verslui palanki aplinka ir nedidelės sąnaudos kvalifikuotai darbo jėgai.
Per dešimtmetį Baltijos šalys užsitarnavo Vakarų pasitikėjimą, prisijungė prie Europos Sąjungos ir NATO. Pelnytas pasitikėjimas padėjo privilioti užsienio bankus, pritraukti užsienio kapitalo. Kapitalas paskatino investicijas į įvairias pramonės šakas, taip pat vietos žmonėms suteikė galimybių imti kreditus – Sovietų sąjungos įtakos zonoje apie tai buvo sunku net pagalvoti.
Vartojimas paskatino BVP augimą visose Baltijos valstybėse ir padėjo trijulei pasiekti sparčiausio augimo visoje Europoje. Tačiau 2008 metais žlugus „Lehman Brothers“ viskas pasikeitė – visame pasaulyje ekonomikos augimas sustojo, prieiga prie užsienio kapitalo tapo labai sudėtinga.
Baltijos tigrai buvo tos šalys, kurioms teko atlaikyti itin didelio ekonomikos augimo sulėtėjimo išbandymą – 2009 metais BVP augimas smuko net iki 15 proc. Kaip ir daugumai Europos šalių, Baltijos trijulei teko su ekonomikos krize kovoti įgyvendinant radikalias taupymo priemones. Buvo pasiekta gana neblogų rezultatų. Estijoje valstybės skolos ir BVP santykis siekė tik 6 proc., Latvijos – 44 proc., o Lietuvos – 38 proc. 2011 metais Estijos ekonomika augo 7,6 proc. – Lietuva ir Latvija atsiliko beveik 2 proc.
Šiuo metu Lietuva, Latvija ir Estija dėl BVP augimo daugiausia vilčių sieja su eksportu, o ne vartojimu, kurio burbulo sprogimas ir sukėlė krizę. BVP augimo 4 proc. prognozės Baltijos šalims aiškiai byloja, jog regionui tvirtai atsistoti ant kojų dar prireiks laiko, tačiau valdžios lyderiai tikisi, jog liberalizuoti ūkiai paskatins inovacijas, būtinas norint susigrąžinti sparčiausiai augančių tigrų statusą.
Dauguma akcijų biržų neturi Baltijos šalių bendrovių akcijų. Investicijų fondas „Guggenheim Frontier Markets ETF“, kurį anksčiau valdė „Claymore Securities“, taip pat gali pasiūlyti tik labai ribotą prieigą prie vėl ėmusios augti Baltijos šalių ekonomikos. Geresnis būdas patekti į Baltijos trijulės rinką – investuoti į užsienio bendroves Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykdančias savo veiklą. Puikus tokių bendrovių pavyzdys – su „iShares MSCI Sweden Index Fund“ susiję bankai.
