Optimizmui – kelios priežastys
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas kalbėjo, kad vartotojų lūkesčiai Lietuvoje šiandien stebint „Eurostat“ rugpjūčio mėnesio statistiką, yra aukščiausi visoje Europos Sąjungoje. Tarp lyderių taip pat yra Malta bei Danija.
Jis teigė, kad iš dalies, kalbant apie Lietuvą, tai yra stebinantis dalykas, kai esant 20 proc. metinei infliacijai, yra matomas toks gyventojų optimizmas.
„Klausimas, iš kur tai ateina, kai yra tokia infliacija, kalbame apie recesiją, bet gyventojų lūkesčiai tikrai nėra daug suprastėję. Aš manau, kad žmonės yra tokios geros nuomonės dėl kelių dalykų.
Pirmiausia, tai situacijos darbo rinkoje. Nedarbas pas mus yra mažėjantis, o kai žmogus jaučiasi saugus dėl savo darbo vietos, tai yra milžiniškas privalumas tiek išlaidaujant, tiek galvojant apie ateitį.
Problemos prasideda, kai prasideda baimė dėl darbo vietos praradimo, tada viskas lūžta ir keičiasi žmonių elgesyje. Šiuo metu darbo rinka pakankamai stipri“, – sakė jis.
Kaip antrą priežastį vyraujančiam optimizmui jis pateikė ir nepaisant aukštos infliacijos augusias gyventojų pajamas.
„Jeigu darbo užmokestis prieš mokesčius augo 14 proc., o infliacija buvo apie 20 proc., tai skirtumas yra apie 6 proc., o tokį panašų skirtumą matome ir kitose ES šalyse. Šioje vietoje nėra viskas taip blogai, o įtaką daro ir gyventojų sukauptos santaupos.
Dar vienas dalykas, kuris žmonėms skatina optimizmą, per pandemiją atsiradęs jausmas, kad viskas nebus taip blogai ir žmonėms bus padėta. Pasitikėjimo prideda planuojamos kompensacijos, valdžia rodo dėmesį“, – sakė jis.
Ekonomistas aiškino, kad jau kelis mėnesius iš eilės šalyje krintanti mažmeninė prekyba labiau yra susijusi su tuo, kad, pasak jo, šie metai yra tituluojami paslaugų sektoriaus metais.
„Tai reiškia, kad mes kitur nukreipiame savo pinigus, tarkime, daugiau keliaujame ir mažiau jų išleidžiame prekėms“, – aiškino jis.
Pasak ekonomisto, kol Lietuvoje situacija tokia, likusioje euro zonoje vyrauja priešingos nuotaikos. Vartotojų lūkesčiai čia šiuo metu blogiausi per pastaruosius 20 metų.
„Euro zonoje yra baisūs skaičiai, kurie yra žemesni nei 2008 m. lygio. Žmonės visiškai užsidepresavę dėl energetikos kainų ir infliacijos, tai mes šioje vietoje išsišokame“, – sakė jis.
Izgorodinas: ne viskas taip gerai, kaip atrodo
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikino, kad liepos mėnesį euro zonos vartotojų nuotaikos buvo istorinėse žemumose, o rugpjūtį situacija beveik nepasikeitė.
„Pastaruoju metu vartotojų nuotaikas euro zonoje pradėjo bloginti ir prastėjanti situacija darbo rinkoje. Kylančios energetikos kainos pradeda veikti euro zonos pramonę.
Matome, kad kai kuriose valstybėse stoja gamyba. Tai reiškia, kad gyventojai savo pinigus juodai dienai gali pradėti kaupti dar labiau ir dar mažiau jų leisti vartojimui.
Euro zonos vartojimo lūkesčiai labai gerai koreliuoja su dabartine vartojimo statistika ir jeigu visoje euro zonoje dar neturime masinės recesijos, galima konstatuoti, kad euro zonoje jau turime vartojimo recesiją“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie Lietuvos varotojų lūkesčius, ekonomistas tikino, kad rugpjūtį nuotaikos pasiekė paskutinių trijų mėnesių aukštumas.
„Iš vienos pusės galiu sutikti, kad masinė panika dėl infliacijos ir kylančių kainų atslūgo. Manau, kad tai susiję su antiinfliacinėmis priemonėmis, nes jos didele dalimi fokusuojasi į fizinius vartotojus ir taip Vyriausybė sugebėjo sumažinti nerimą tarp vartotojų.
Iš kitos pusės, bloga naujiena tai, kad Lietuvos vartotojų nuotaikos stabilizavosi labai žemame lygyje ir šiuo metu lūkesčiai siekia 2020 m. lygį. Tai tas laikotarpis, kai buvo masinė panika ir neapibrėžtumas dėl karantino. Šie skaičiai rodo, kad tarp gyventojų vyrauja neapibrėžtumas“, – sakė jis.
Tarp pagrindinių priežasčių, kurios tempia lietuvių nuotaikas žemyn, pasak jo, yra ir situacija darbo rinkoje.
„Pramonėje dirbantys žmonės iš pirmų lūpų girdi, kad įmonėms gali tekti laikinai stabdyti veiklą, tad tas krizės naratyvas taip pat veikia gyventojus“, – sakė A. Izgorodinas bei pridūrė, kad tai, jog gyventojai ruošiasi juodai dienai, rodo ir Lietuvos banko gyventojų indėlių duomenys, kurie pastaruoju metu auga.
„Nepaisant infliacijos, jie didėja. Tai reiškia, kad žmonės taupo“, – aiškino jis.
Apibendrinamas ekonomistas teigė, kad antiinfliacinės priemonės sugebėjo stabilizuoti gyventojų nuotaikas Lietuvoje, tačiau lūkesčiai vis dar yra 2020-ųjų lygyje.
„Tai rodo, kad istoriniame kontekste nerimas vis dar lieka aukštas“, – sakė jis.
Vartotojų lūkesčiai prastės
Tolimesni vartotojų lūkesčiai, anot T. Povilausko, kaip teigė, priklausys nuo to, kokia žiemą bus situacija darbo rinkoje bei ką toliau pažadės valdžia.
Anot jo, kol kas, remiantis vartotojų lūkesčiais, Lietuvoje krizės nėra, tačiau orams vėstant bus didesnė tikimybė lūkesčiams mažėti.
A.Izgorodino teigimu, Lietuvos gyventojų nuotaikos ateityje priklausys ne tik nuo to, kiek valstybė pati galės padėti gyventojams, tačiau ir kiek pagalbos bus skirta būtent verslui.
„Jeigu mūsų antiinfliacinės priemonės ir toliau fokusuosis tik į vartotojus, o įmonėms energetikos kainos ir toliau kils tokiu tempu, kaip kilo rinkoje iki šiol, tai neišvengiamai prives prie gamybos įmonių sustabdymo ir prie bedarbių skaičiaus augimo.
Tada mes matysime blogėjančius gyventojų lūkesčius. Viešojoje erdvėje bus daug naujienų, kad verslai stoja ir tai gyventojus paveiks ne tik finansiškai, bet ir psichologiškai“, – teigė ekonomistas.
