Kaip pranešama, tyrimų instituto „S&P Global“ skaičiuojamas pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) rugsėjį pakilo iki 47,1 punkto, palyginti su 46,7 punkto rugpjūtį. Bet kokia mažesnė nei 50 punktų PMI vertė liudija ekonomikos susitraukimą.
Hamburgo komercinio banko (HCOB) vyriausis ekonomistas Cyrusas de la Rubia pareiškė manantis, kad euro zonos ekonomika trečią ketvirtį gali patirti nuosmukį.
Naujausi duomenys taip pat parodė, kad antrą mėnesį iš eilės traukėsi paslaugų sektoriaus aktyvumas.
„Euro zonos paslaugų PMI rodmenys piešia niūrų vaizdą, tačiau padėtis nėra beviltiška“, – tvirtino C. de la Rubia ir atkreipė dėmesį į tai, kad įmonės rugsėjį, lyginant su rugpjūčiu, vykdė kiek spartesnį darbuotojų samdymą.
Euro zonos ekonomika su sunkumais susiduria nuo tada, kai praėjusiais metais prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą, kuris smarkiai pakurstė energijos kainų augimą ir išaugino infliaciją. Nors ekonomika sukrėtimus atlaikė geriau nei tikėtasi ir nuo tada energijos kainos sumažėjo, infliacija vis dar gerokai viršija Europos centrinio banko (ECB) nustatytą 2 proc. tikslą.
Euro zoną dar labiau slegia prasti rezultatai, kuriuos demonstruoja didžiausios Europos Sąjungos (ES) ekonomikos Prancūzija ir Vokietija. Prancūzijos aktyvumas smarkiai susitraukė ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2020 m. lapkričio, o Vokietijoje buvo užregistruotas jau trečias mėnesinis bendro aktyvumo nuosmukis.
„Kalbant apie gamybos sektoriaus silpnumą, Prancūzija vejasi Vokietiją“, – tvirtino C. de la Rubia.
Anksčiau šį mėnesį Europos Komisija (EK) apkarpė euro zonos ekonomikos augimo 2023 m. ir 2024 m. prognozes. EK nurodė numatanti, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet išaugs 0,8 proc., o kitąmet – 1,3 proc.
