Eurostato duomenimis, gegužę visos euro zonos infliacija siekė 2 procentus. Tai buvo aukščiausias lygis nuo 2018 metų spalio mėnesio.
Europos Centrinis Bankas (ECB) mano, kad bendras infliacijos ūgtelėjimas, praktiškai atitinkantis tikslinį banko lygį – „šiek tiek mažiau nei 2 proc.“, – yra laikinas ir atitinka kitus infliacijos visame pasaulyje įverčius, centriniams bankams ėmusis itin laisvos pinigų politikos, siekiant kovoti su koronaviruso pandemijos sukeltu nuosmukiu.
Pavyzdžiui, Tarptautinių atsiskaitymų bankas antradienį išsakė savo nuomonę, kad didesnės vartotojų kainos Europoje ir JAV „greičiausiai bus laikinos“.
Politikos formuotojų teigimu, infliacijos padidėjimas – tai iš esmės vienkartinis poveikis, susijęs su pakartotiniu ekonomikos atidarymu po karantinų ir tiekimo grandinės trūkumais.
Eurostato duomenys, apimantys devyniolika eurą naudojančių šalių, parodė, kad energijos kainos buvo pagrindinis infliacijos variklis, birželio mėnesį pakilusios 12,5 proc., palyginti su 13,1 proc. augimu gegužę.
Ne energetikos pramonės prekės pabrango 1,2 proc., palyginti su 0,7 proc. gegužę. Maisto, alkoholio ir tabako kainos padidėjo 0,6 proc. (gegužę – 0,5 procento).
Didžiausią infliaciją užregistravusi euro zonos šalis buvo Estija, kurioje kainos padidėjo 3,7 proc., tuo tarpu Portugalijoje vartotojų kainos sumenko 0,6 procento.
Kalbant apie didžiąsias ekonomikas, infliacija birželį Vokietijoje siekė 2,1 proc. Prancūzijoje – 1,9 proc., Italijoje – 1,3 proc., Ispanijoje – 2,4 procento.
Birželio mėnesio duomenys greičiausiai įtikins ECB kol kas palikti savo pinigų politiką be pokyčių, kadangi politikos griežtinimas reikalautų ilgalaikio infliacijos padidėjimo po spartaus ekonomikos augimo laikotarpio.
Visgi keli ekonomistai Vokietijoje, didžiausioje Europos ekonomikoje, mano, kad infliacija šioje šalyje šiais metais sieks nuo 3 iki 4 proc., kas paskatino diskusijas, kad ECB turėtų pradėti mažinti paskatas.