Atlyginimų augimo lėtėjimas
Pasak ekonomistės, reikėtų akcentuoti tai, kad atlyginimų augimas buvo gerokai paspartėjęs dėl pernai metais įsisiautėjusios infliacijos.
„Pastarąjį dešimtmetį euro zona išsiskyrė tuo, kad tiek kainų augimas buvo labai vangus, tiek ir darbo užmokesčio kilimas buvo labai silpnas – apie 2 procentus, kai kuriose didžiosiose euro zonos valstybėse atlyginimai augo dar lėčiau.
Pernai metais situacija pasikeitė. Dėl kylančių kainų atsirado daugiau argumentų tiek profesinėms sąjungoms kovoti dėl aukštesnių atlyginimų, tiek ir patiems darbuotojams jų reikalauti, ir atlyginimų auginimas paspartėjo“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
Anot jos, šiemet situacija pasikeitė.
„Matome, kad, tiek kainų augimui atslūgstant, tiek visai euro zonos ekonomikai lėtėjant, tų argumentų spektro, koks buvo praeitais metais, ribos mažėja ir, atitinkamai, spaudimas kilti atlyginimams po truputėlį išsikvėpė. Įmonių situacija irgi yra gerokai prastesnė, jų plėtros perspektyvos vangesnės, tad ir galimybės didinti darbo užmokesčio augimą pernykščiais tempais nėra tokios pat“, – teigė ekonomistė.
Situacija Lietuvoje
Pasak pašnekovės, situacija Lietuvoje – kiek kitokia nei kitose euro zonos šalyse matomi pavyzdžiai.
„Atlyginimų augimas nebuvo vangus pastarąjį dešimtmetį. Priešingai – pastaruosius penketą metų darbo užmokesčio kilimas Lietuvoje buvo kone dviženklis ir pernykštė infliacija dar labiau pakaitino darbo užmokesčio kilimą.
Šiemet taipogi matome dviženklį darbo užmokesčio augimo tempą. Kitąmet atlyginimai taipogi augs ir tą apsprendžia jau vien tai, kad nuo metų pradžios bus didinamas minimalus darbo užmokestis ir tai išjudins visą rinką“, – pasakojo I. Genytė-Pikčienė.
Taigi, pasak jos, visiško darbo užmokesčio augimo išsikvėpimo Lietuvoje pastebėti neturėtumėme.
„Galbūt jis nebebus toks spartus, kokį stebėjome pastaruosius porą metų, bet vis dar išliks pakankamai reikšmingas“, – teigė ekonomistė.
Pašnekovės teigimu, kadangi 10 procentų kils minimali mėnesinė alga, tai reiškia, kad žemiausias pajamas gaunančių gyventojų atlyginimai vis dar kils dviženkliais tempais, tačiau kituose segmentuose – atlyginimai gali kilti gerokai vangiau.
„Ekonomikos perspektyvos nėra labai šviesios. Matome gerokai vangesnę tam tikrų sektorių raidą, ypatingai, tarkime, pramonės tendencijos yra keliančios nerimą, statybos sektorius yra sustojęs, išskyrus inžinerinių statinių plėtrą, tad tokių rizikos židinių ekonomikoje yra nemažai ir, priklausomai nuo sektorinių pjūvių, nuo vangesnės tam tikrų sektorių raidos, matyt, priklausys ir jų galimybės didinti atlyginimus, ypatingai, kai nėra pakankamai užsakymų ir erdvės įmonei augti“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, šiuo metu įmonės ne tik kelia klausimus dėl atlyginimų didinimo, tačiau apskritai svarsto, ar joms pavyks išlaikyti turimus darbuotojus.
„Labai priklauso nuo atskiros veiklos ir nuo atskiros įmonės jautrumo, ir pažeidžiamumo tokiomis makroekonominėmis aplinkybėmis“, – teigė ekonomistė.
Europos Centrinio Banko ketinimai
Atlyginimų augimas sulėtėjo, infliacija siekia kiek daugiau nei 6 procentus, tad visiems kyla klausimas – ko imsis Europos Centrinis Bankas? Pasak ekonomistės, ar ir toliau sulauksime kylančių palūkanų – atsakyti sunku, esą patys Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos nariai tarpusavyje šiais klausimais nesutaria.
„Pastarąjį susitikimą jie labai daug ginčijosi ir nesutarė, ar reikia didinti palūkanų normas dabar, ar reikia daryti patrauką ir žengti sekantį žingsnį žiemą, bet, matyt, jau retorika sukasi apie tai, kad palūkanų normų pikas yra labai arti arba gal net jau ir pasiektas, ir, gali būti, jeigu ir toliau infliacija slobs sparčiau negu lūkuriuoja Centrinis Bankas – nebereikės tų palūkanų normų didinti daugiau“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
Kalbant apie tai, kaip gyventojams seksis grąžinti savo paskolas, anot ekonomistės, svarbu akcentuoti tai, kad būsto paskolos nėra kiekvieno namų ūkio problema, tačiau tiems, kurie jų turi – susitvarkyti sekasi pakankamai neblogai.
„Tik apie 17 procentų visų gyventojų turi būsto paskolas, o tai reiškia, kad ir ta našta slegia tikrai ne kiekvieną gyventoją. Kol kas, iš tikrųjų, būsto paskolų aptarnavimas vyksta labai sklandžiai. Nėra pradelstų būsto paskolų dalies didėjimo. Tie rodikliai rodo, kad iki šiol gyventojams aptarnauti būsto kreditus sekėsi visai neblogai“, – teigė pašnekovė.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
