„Euro įvedimas Europos Sąjungoje yra tam tikras viso proceso vainikavimas, logiškas žingsnis, kuris įprasmina iki tol padarytus žingsnius užsienio prekyboje, muitų ir mokesčių atsisakymą, laisvo kapitalo, prekių, darbo jėgos judėjimo užtikrinimą“, - Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ antradienį sakė G. Nausėda.
V. Katkaus nuomone, euras yra blogesnis valiutos režimas už dabartinį Lietuvos valiutos režimą.
„Šiuo metu Europos Sąjungoje yra 3 valiutų režimai: fiksuoto, plaukiojančio ir eurozonos. Ši krizė parodė, kad buvimas eurozonos valiutų režime reiškia tai, kad jeigu šalis papuola į krizę, ji metais ar dvejais bus ilgiau toje krizėje. Jeigu Lietuva būtų buvusi eurozonoje, tai krizė Lietuvoje būtų užsitęsusi ženkliai ilgiau“, - laidoje kalbėjo V. Katkus.
Pasak jo, eurozonoje susiderinimas tarp valiutų kursų ir palūkanų normų yra ilgesnis, dėl to ir skausmingesnis procesas negu euro neturinčiose šalyse:
„Valiutos kursas yra susietas su palūkanų normomis. Jeigu jūs fiksuojate valiutų kursą, tada plaukioja palūkanų normos – Lietuva ir Danija yra šios situacijos – jeigu jūs prikalate palūkanų normas, tada plaukioja valiutų kursai – tai yra Švedijoje, Lenkijoje. Eurozonoje tas susiderinimas, kuris vyksta tarp valiutų kursų ir palūkanų normų kiekvienoje šalyje, yra ženkliai ilgesnis“, - kalbėjo V. Katkus.
G. Nausėdos nuomone, negalima kaltinti euro, jeigu šalyje susiklosto sunki ekonominė situacija:
„Ekonominiame gyvenime viskas taip susipina į vieną didelį siūlų kamuolį, kad nebeįmanoma atskirti, kur yra veiksnys, o kur yra padarinys. Tad taip gali atsitikti ir Lietuvoje, kad įvesime eurą, o tuo metu pasaulyje, neduok Dieve, kils nauja finansų krizė arba naftos kainos pradės sparčiai kilti – euras bus niekuo nekaltas.“
V. Katkaus teigimu, įstojimas į eurozoną yra brangus ne tik dėl to, kad esą kils kainos, bet ir dėl papildomų įnašų:
„Atsirado tokios institucijos kaip Europos stabilizavimo mechanizmo fondas (ESMF), ir dabar Lietuvai, pagal Lietuvos banko apskaičiavimus, reikės įnešti 1 mlrd. litų, o 8,5 mlrd. mokesčių mokėtojų pinigų reikia užstatyti. Jeigu jie mums paskambins iš Europos centrinio banko, sakydami, kad jiems reikia gelbėti Graikiją, Ispaniją ar Italiją, tai mes tuos pinigus turėsime pasiskolinti ir perskolinti į valiutos fondą“, - sakė V. Katkus.
Tai, kad Estijos valstybės skola, įstojus į eurozoną, padvigubėjo dėl įnašų į ESMF, G. Nausėda aiškina kaip vienkartinį įvykį:
„Tai yra vienkartinis padidėjimas, kuris ir liks vienkartinis. Tai nėra išlaidos, kaip mes įsivaizduojame, tai yra įnašas. Toks pat, koks buvo Lietuvos įnašas į Tarptautinio valiutos fondo kapitalą ir t.t. Tai yra lėšos, kurios kraštutiniu atveju gali pradingti, jei mes ateityje turėsime remti vastybes, kurios bus nepajėgios grąžinti tų kreditų – reiškia Stabilumo fondas patirs nuostolių, ir susidarys skylė, kurią solidariai turės prisiimti visos valstybės“, - nurodė ekonomistas. Tai, pasak G. Nausėdos, atsitiktų tik pačiu blogiausiu atveju.
Lietuva prie eurozonos planuoja prisijungti 2015 metais. Latvija eurą įsives 2014 metais, o Estija euru naudojasi jau nuo 2011-ųjų.
Visą laidos „Dienos klausimas“ įrašą klausykite čia.
