aA
Europos Sąjunga dalija 2021–2027 metų biudžetą, kuriame Lietuvai bus nurėžti milijardai paramos, tačiau papildomai skiriami 6 mlrd. iš pandemijos gelbėjimo fondo. Tiek pinigų, kaip laidoje „Delfi diena“ sako ekonomistas Nerijus Mačiulis, Lietuvai netgi per daug.

„Lietuva nėra tarp labiausiai nukentėjusių valstybių ir staiga gauna tokias pinigų sumas, kurias nežino, kaip reikės greitai įsisavinti. Mes ir iš praėjusių periodų vos spėdavome tuos pinigus sėkmingai įsisavinti“, – teigia jis.

Pozicijos vis dar išsiskiria

Pasak Lietuvos ambasadorės Europos Sąjungoje (ES) Jovitos Neliupšienės šalys narės dėl septynmečio biudžeto ir ekonomikos gaivinimo po pandemijos plano turėtų susitarti dar šį mėnesį, tačiau kai kurios pozicijos kol kas išsiskiria.

„Ar lengva padalinti? Atrodo, daug pinigų – susitarti lengviau. Tikrai ne. Jeigu mes manome, kad pirminis Komisijos pasiūlymas dėl sumos ir proporcijų galbūt nebuvo toks blogas, yra šalių, kurios mano, kad reikia tikrai mažinti dabartines ambicijas“, – sako ji.

„Kita vertus, reikia turėti omeny, kad krizė yra dabar ir susitarti reikia greitai“, – priduria ambasadorė.

Pasak N. Mačiulio, jei susitarti artimiausiu metu nepavyks, labiausiai nuo pandemijos nukentėjusios šalys turės kentėti dar kone metus. Ir nors Lietuva nėra tarp šių šalių, tokia padėtis jai taip pat nebūtų palanki.

„Viena silpniausių Lietuvos ekonomikos vietų dabar yra eksportas ir eksporto potencialas tose rinkose, kurios labiausiai pažeistos. Jei Vokietijai pavyks susitarti dėl paramos, reiškia, ten greičiau atsigaus rinkos, ir tai bus gerai Lietuvos eksportuotojams. Didžioji Lietuvos ekonomikos dalis ir priklauso nuo eksporto potencialo“, – aiškina ekonomistas.

Kristina Pocytė, Nerijus Mačiulis
Kristina Pocytė, Nerijus Mačiulis
© DELFI / Andrius Ufartas

Lietuvai pinigų – per daug?

2021–2027 metų ES biudžete grynoji parama Lietuvai sumažės beveik ketvirtadaliu, tačiau pridėjus papildomus milijardus iš pandemijos gelbėjimo fondo, valstybės gaunama bendra paramos suma išliks gana solidi.

„Biudžete skiriamos lėšos grynoji parama sumažėja beveik ketvirtadaliu. Bet jeigu dar įvertintume tai, ką Lietuva gaus iš pandemijos gelbėjimo fondo – papildomus daugiau nei 6 mlrd. eurų, tai parama iš ES sekančiam periodui vos ne padvigubėja. Tai milžiniška suma“, – sako N. Mačiulis.

„Lietuva nėra tarp labiausiai nukentėjusių valstybių nei humanitarine, nei ekonomine prasme, ir štai staiga gauna tokias pinigų sumas, kurias nežino, kaip reikės taip greitai įsisavinti. Nes mes ir iš praėjusių periodų vos spėdavome tuos pinigus sėkmingai“, – mano ekonomistas.

Jo teigimu, reikėtų daugiau dėmesio skirti tam, kaip paramą panaudoti taip, kad ši sukurtų ilgalaikę naudą: „Kai tokiu greičiu tokias milžiniškas sumas bandoma išleisti, tai yra tiesiog pinigų išleidimas. Lietuvai iš tiesų tiek nereikia. Manau, didelė dalis paramos eis pro šalį – tuos pinigus tiesiog reikės išleisti, nes ES juos duoda, bet aš turiu labai didelių abejonių, ar bus pasiekti ilgalaikiai tikslai.“

„Idealiu atveju tos lėšos sukurtų ilgalaikį potencialą, paskatintų privataus sektoriaus investicijas, darbo vietų kūrimą, produktyvumo augimą, artėjimą pragyvenimo lygio link ES. Jeigu tiesiog greitai tinkuojame sienas senų pastatų nenaudojamų, keičiame vamzdžius, investuojame į griūvančią infrastruktūrą, tai jokio ilgalaikio potencialo tai nesukuria“, – laidoje „Delfi diena“ sakė N. Mačiulis.

Jis kritikuoja ir tai, kad didelė dalis ES lėšų nukreiptos žemės ūkiui finansuoti. Pasak ekonomisto, prioritetai turėtų būti visai kiti – pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių, atsinaujinančios žaliosios ekonomikos vystymas ir pan.

„Tie prioritetai pamažu keičiasi, bet išmokos nelabai nuo mūsų priklauso. Nors dažnai politikai sako, kad mes einame daugiau išsiderėsime, reikia pripažinti, kad mes esame labai maža valstybė ir mūsų derybinė galia yra labai maža. Procesai, kurie vyksta Briuselyje, yra lemiami didžiųjų valstybių“, – pabrėžia ekonomistas.

Jovita Neliupšienė
Jovita Neliupšienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Išmokos ūkininkams – vienos mažiausių ES

J. Neliupšienė atkreipia dėmesį, kad vienas iš Lietuvos interesų yra tas, kad būtų suvienodintos išmokos ūkininkams – šiuo metu Lietuvos ūkininkai gauna vienas mažiausių išmokų ES.

„Lietuvos ūkininkams skiriamos išmokos šiuo metu yra mažiausios, tai yra buvusių derybų pasekmė. Toks buvo vertinimas, įtraukiant įvairiausius tuo metu, kai stojome į ES, kriterijus. Aišku, norėtųsi, kad būtų tos sąlygos suvienodintos, nes kalbame apie bendrą rinką – ūkininkai prekiauja bendroje rinkoje“, – sako ambasadorė.

Tuo tarpu N. Mačiulis ragina daugiau dėmesio kreipti į tas sritis, kuriose Lietuva galėtų būti konkurencinga tiek ES, tiek visame pasaulyje.

„Man norėtųsi, kad dėmesys būtų nukreipiamas į tai, kaip transformuosis Lietuvos ekonomika, kaip išeisime iš šios krizės – ar sustiprinsime kažkokius sektorius, kuriais galėtume konkuruoti ES ar visame pasaulyje. Misterijos paruoštame ekonomikos DNR plane numatytas biotechnologijų investicijų skatinimas, ekspertų vystymas“, – aiškina ekonomistas.

„Yra labai daug sričių, kur mums ES lėšos reikalingos – jos padeda mažinti socialinę, regioninę atskirti, artėti pagal pragyvenimo lygį prie ES vidurkio, mes be tų pinigų tą darytume daug lėčiau, tačiau reikia nepamiršti, kad dalis lėšų įdarbinama neefektyviai ir neskaidriai ir net jei parama sumažėtų, padidinus jos efektyvumą padidinus galima būtų to net nepajausti“, – įsitikinęs jis.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
3.4500

Finansų ministerija atnaujina prognozes: atlyginimai augs sparčiau, infliacijos pikas bus pasiektas šiais metais

Nepaisant karo sukelto šoko ir didžiulio neapibrėžtumo, Lietuvos ekonomika turėtų išlikti...

Rojaka: infliacija mažės nuo lapkričio, BVP augimas šiemet – 1 proc.

Infliacija Lietuvoje ims mažėti tik rudens pabaigoje, tačiau ir tada ji bus neįprastai aukšta,...

Šimonytė: tęsime ES sankcijas tranzitui į Kaliningradą, pervežėjai apie tai informuoti

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva tęs ketvirtojo Europos Sąjungos ( ES ) sankcijų...

Atnaujinama lojalumo kortelė „Mylimiausia“: kokie pokyčiai laukia naudotojų? (1)

Pirkėjų lojalumo programa „ Mylimiausia “ šiemet ruošiasi įžengti į virtualią erdvę....

Ketvirtadienis – paskutinė diena apsispręsti dėl pensijos kaupimo

Ketvirtadienis yra paskutinė diena gyventojams apsispręsti dėl dalyvavimo antros pakopos pensijų...

Top naujienos

Ar Lietuva jau sutiko su išimtimis dėl Kaliningrado tranzito? Pikti žvilgsniai krypsta į Nausėdą (5)

Netylant kalboms, kad situacija dėl Kaliningrado tranzito krypsta Lietuvai labai nepalankia linkme,...

Istorinis sprendimas: Seimas pritarė valstybės vadovo statuso suteikimui Vytautui Landsbergiui papildyta (30)

Seimas ketvirtadienį galutinai pritarė valstybės vadovo statuso suteikimui Aukščiausiosios...

Karas Ukrainoje. Po sėkmingos ukrainiečių atakos Rusijos pajėgos pasitraukė iš Gyvačių salos

Maskvos sąjungininkė Sirija trečiadienį pripažino dviejų Rytų Ukrainos separatistinių...

Kinija: norėtume perspėti NATO

Pekinas ketvirtadienį pasmerkė NATO dėl esą „visiškai bergždžio“ įspėjimo, jog...

Po istorinių NATO sprendimų – ne vien džiugesys: kodėl britai jau dabar kalba apie mobilizaciją (4)

NATO šalių vadovai Madride sutarė stiprinti pajėgas Rytiniame sparne iki brigados dydžio. Tokiu...

Pokyčiai plaukimo šeimoje: kodėl Meilutytės medalių fone laisvą kėdę paliko federacijos vadovas?

Lietuvos plaukimo federacijos vadovas Tomas Kučinskas planavo Budapešto „Duna“ arenoje...

Tiesioginė transliacija / Delfi tema. Kodėl drastiškai sumažėjo statybos leidimų skaičius ir kaip tai paveiks NT pirkėjus?

Tie, kurie pastarąjį pusmetį ieškojote naujos statybos buto, turbūt pastebėjote, kad pasirinkimo...

Finansų ministerija atnaujina prognozes: atlyginimai augs sparčiau, infliacijos pikas bus pasiektas šiais metais

Nepaisant karo sukelto šoko ir didžiulio neapibrėžtumo, Lietuvos ekonomika turėtų išlikti...

Jau nuo rytojaus – svarbus pokytis vilniečiams: plečiamos mokamo automobilių stovėjimo zonos, kai kur teks mokėti brangiau (6)

Jau nuo liepos 1 d. Vilniuje keičiasi kai kurios automobilių parkingo zonos, taip pat įtraukiamos...