Tai – aukštos kvalifikacijos emigrantai, kurie, apytiksliais skaičiavimais, sudaro maždaug 15 proc. visų sugrįžusiųjų.
Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) atlikto tyrimo „Savi ar svetimi? Grįžusių migrantų integracija į Lietuvos darbo rinką ir visuomenę“ duomenimis, 81,3 proc. aukštos kvalifikacijos sugrįžusių emigrantų migracijos patirtis padėjo susirasti darbą, tuo metu tarp visų migrantų ši patirtis padeda tik 30,8 proc. žmonių.
„Migracijos patirtis yra pagalbinis veiksnys, nes pirmiausia darbdaviams įdomu žinios, kompetencija, kvalifikacija. Migracija taip pat gali tapti tam tikru konkurenciniu pranašumu ir mūsų apklausos bei tyrimai tai rodo. Pavyzdžiui, viena teisininkė interviu sakė, kad patirtis užsienyje jai padėjo išsiskirti tarp daugybės teisininkų Lietuvoje“, - ketvirtadienį pristatydamas tyrimo dalį apie aukštos kvalifikacijos migrantus sakė VPVI tyrimų vadovas ir VU TSPMI docentas, dr. Egidijus Barcevičius.
Tyrimo duomenimis, 57,9 proc. aukštos kvalifikacijos sugrįžę emigrantai pritaikė užsienyje įgytas žinias, o tarp visų grįžtančių emigrantų šis rodiklis tėra 25,8 proc.
„Grįžtantys aukštos kvalifikacijos žmonės Lietuvoje yra gana gerai priimami, tačiau 90 proc. grįžtančiųjų nėra aukštos kvalifikacijos. Kas su jais nutinka?“ - tyrimo pristatyme ketvirtadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja ir VPVI tyrimų vadovė Dovilė Žvalionytė.
Jos teigimu, 8 iš 10 darbdavių samdydami naują darbuotoją prioritetą teiktų Lietuvoje, o ne užsienyje darbo patirtį ar išsilavinimą įgijusį asmenį.
„Sugrįžimas Lietuvoje vis dar pernelyg dažnai laikomas nesėkme, taip mano daugiau nei pusė darbdavių", - sakė D. Žvalionytė.
Personalo paieškos bendrovės „J. Friisberg&Partners” partnerė Nijolė Kelpšaitė, kad tokią darbdavių poziciją lemia socialiniai-ekonominiai veiksniai.
„Įsivaizduokite darbininką, kuris Norvegijoje uždirbo 8 tūkst., o atvažiavęs į Kuršėnus jis gali gauti 800 Lt. Taigi vadovas ir galvoja, kad aš jam mokėsiu kelis kartus mažiau ir dar jis norės, kad jį gerbčiau, o aš nenusiteikęs gerbti savo darbuotojų. Mums reikia pradėti gerbti savo darbuotojus, to mes dar dažnu atveju neturime“, - pavyzdį pateikė ji.
Be to, du trečdaliai grįžtančių emigrantų svetur dirbo žemesnės kvalifikacijos darbą nei jų išsilavinimas, tačiau 80 proc. grįžusiųjų mano, kad pagerino vienokius ar kitokius įgūdžius, pirmiausia užsienio kalbos žinias.
Tyrimo duomenimis, migracijos patirtis 4,4 proc. darbdavių atrodė kaip labai didelis privalumas, 21,9 proc. – greičiau privalumas, 60,8 proc. neturėtų įtakos įdarbinant asmenį, 6,4 proc. darbdavių manė, jog tokia patirtis yra trūkumas, 3,1 proc. prisipažino, kad vengtų įdarbinti sugrįžusius migrantus. Darbdaviai kur kas palankiau pasisakė apie kvalifikuotą darbą dirbusius sugrįžusius emigrantus.
Tyrimo duomenimis, dirbusiems kvalifikuotus darbus didesnį atlyginimą pasiūlytų 12 proc. darbdavių, grįžusiems po studijų užsienyje – 5,7 proc., dirbusiems kvalifikacijos nereikalaujantį darbą – tik 1,2 proc.
Mažesnį pradinį atlyginimą darbuotojui su migracijos patirtimi nei darbuotojui be jos mokėtų 21 proc. Lietuvos darbdavių.
