– Kokie dabartiniai vadovai Lietuvoje?
– Jei tik galėtume įvardinti... Džiaugiuosi, kad lietuviai vadovai vis labiau keičiasi. Yra tokių, kurie galvoja, kad moka vadovauti, ir tokių, kurie nežino, kad moka. Pastaruoju metu situacija keičiasi į gera.
– Ar dar daug senų pažiūrų vadovų?
– Dažniausiai vyresnio amžiaus vadovai įsivaizduoja, kad vadovavimas tai nurodinėjimas. Ir jaunesnių tokių yra. Jie įsivaizduoja, kad darbuotojas – tai darbo priemonė kaip stalas ar kėdė. Darbuotojai vis dažniau tokio tipo vadovams parodo, kad jie klysta.
– Kodėl netinkami vadovai nepakeičiami naujais?
– Sunku būti pakeičiamam savo karalystėje. Tokiose įmonėse sukurta daug netyčinių priemonių, kad vadovu išliktų tas pats žmogus. Esu sutikęs ne vieną vadovą, kuris sakė, kad būtų mielai užleidęs vietą jaunesniam kolegai, tačiau, kai tik toks jaunesnis kolega ateidavo, vyresnysis nuspręsdavo, kad jam dar ne laikas. Vyresnės kartos vadovai susiduria su savivertės problema – jei pasitrauksiu, kam būsiu reikalingas, ką daryti, kur dėtis.
– Ar patys vadovai noriai kelia kvalifikaciją?
– Norintiems tobulėti to mokymosi jau apskritai reikia mažiau. Žingsnis tobulėjimo link jau parodo žmogaus brandą, savo misijos suvokimą. Yra ir tokių, kurie, tapę vadovais, ima jaustis neklystantys ir visažiniai. Dažnai vadovo pozicija atitenka žmonėms, kurie nemoka būti lyderiais. Vadovavimas yra profesija.
– Kokių savybių turi turėti geras vadovas?
– Labai aukštą emocinę kompetenciją. Tai reiškia, vadovas turi gebėti spręsti klausimus, susijusius su žmonėmis. Lyderis turi mokėti motyvuoti darbuotojus, įkvėpti, sutarti su jais. Kai klientams padedu pasirinkti vadovus, žiūriu į tris savybes: gebėjimą klausyti, humoro jausmą ir savęs motyvavimą.
– Ar tiesa, kad anksčiau reikėjo darbuotojus priversti dirbti, o dabar reikia susitarti, kad dirbtų?
– Tikrai taip. Priversti šiuolaikinį jauną darbuotoją dirbti neįmanoma, nes jis turi kitų pasirinkimų. Daugelis vyresnės kartos darbuotojų vaikšto į darbą, nes taip reikia, nes yra įpratę ir neįsivaizduoja, kad gali būti kitaip. Jauni žmonės keičia darbą labai lengvai. Trumpam priversti galima, bet ilgainiui jie pradės ieškoti kito darbo. Jei darbdavys pastato stalo futbolą arba įrengia poilsio kambarį – net tokiu atveju išlaikyti žmogų kompanijoje sudėtinga. Daug stipriau pririša įdomūs projektai ir vadovo asmenybė. Vadovas turi būti autoritetas.
– Kas, rengiant knygą, Jums paliko didžiausią įspūdį?
– Gerąja prasme nustebino, kad pokalbio buvo sunku pasikviesti blogų vadovų. Antra, panašu, kad tie, kurie nesistengia tobulėti, nelabai ir tobulės.
– Ar turime gerų tarptautinio lygio vadovų Lietuvoje?
– Tikrai taip. Jiems sunku rasti vietą mūsų rinkoje, nes ją peraugo. Yra vadovų, karjerą pradėjusių Lietuvoje, o dabar dirbančių tarptautinėje rinkoje. Kuo daugiau į Lietuvą ateina paslaugų centrų, tuo daugiau vertingos tarptautinės patirties įgyja mūsų jauni vadovai. Pokyčiai darbo rinkoje, spaudimas, kurį patiria darbdaviai iš gerų darbuotojų pusės, labai skatina ieškoti būdų, kaip su tais darbuotojais susitarti.
Prieš kelerius metus buvo atliktas tyrimas, kodėl žmonės emigravo iš Lietuvos. Pirmas atsakymas – dėl pinigų, antras – nes buvo negerbiami darbo vietoje. Knyga ir noriu pasakyti, kad pagarba labai svarbi. Pagarba – raktas į didžiausią naudą.
– Ar patartumėte šią knygą dovanoti savo vadovams?
– Nereikėtų to daryti. Jei norite knygą padovanoti, esate nepatenkintas savo vadovu. Dovanokite, jei norite išeiti iš darbo.
