Paprastai, kai pirkėjai ko nors nebeperka – pardavėjai mažina kainas. Atrodo, kad šis dėsnis Lietuvoje nebeveikia. Anot pašnekovo, taip yra todėl, nes pirkėjai neperka kiekiais.
„Statistikos departamentas rodo palyginamąsias kainas, o tai reiškia, kad anuliavus infliaciją. Tai vartotojas, matydamas dideles kainas – taip, nusprendžia pirkti mažiau. Bet kadangi maisto produktai brango kažkur trečdaliu, tai vis tiek pinigėlių prekybininkai ir visi verslai susiskaičiuoja daugiau. Jeigu imti palyginamosiom kainom, yra kažkur -7, o realiais pinigėliais +13. Jeigu imti 2019 metus, tai apvyartos augimas +5 procentais skaitydavosi labai gerai ir nuostabu. O dabar turime 13 – tai irgi neblogai“, – aiškina pašnekovas.
Kyla klausimas, kas kraunasi turtus? Ar gamybininkai, ar prekybininkai, ar tarpininkai?
„Dabar kraunasi visa grandinė, jeigu jiems pavyksta daugiau parduoti pinigais. Kai praėjusiais metais buvo didelė infliacija, tai buvo labai smagi situacija. Prekybininkui infliacija yra gerai, nes aš vakar pigiau pirkau prekes, kurias šiandien parduodu brangiau. Dabar situacija yra tokia, kad vyksta žaliavų kritimas, energetikos kritimas ir mes artėjam prie situacijos, kai lyg tai turėtų jau pigt, bet tada situacija susidaro tokia, kad aš turiu parduoti pigiau prekes, kurias vakar pirkau brangiau ir ši situacija yra nemaloni, ir aš maksimaliai laikau kainas“, – teigia P. Čepkauskas.
Kai kalbama apie maisto kainas pateikiama, kad įtaką darė pandemija, buvo karas, kuris sukėlė energetinę krizę. Karas vis dar yra, tačiau pandemija baigėsi. Energijos kainos ir toliau mažėja. Kaip dabar prekybininkai galėtų paaiškinti, kodėl kainos kyla?
„Greičiausiai reikia paklausti jų pačių, jie papasakos apie savo išaugusias sąnaudas ir visus kitus dalykus, apie rinkos situaciją. Bet, iš tikrųjų, matosi, kad kai kurie jau mato, kad jiems tos apyvartos neužtenka ir bando koreguoti savo kainodarą, kol kas nedrąsiai. Pagrindinį elgesio modelį mes dabar turime tokį, kad mes duodame akcijas.
Turbūt matėt lentynose – sviestui 50 procentų nuolaida. Paimkime 2019 metus. Ar mes matėm sviestui 50 procentų, kad sviestą pardavinėtų už pusę kainos? Ne. Tai reiškia, kad tas turimas antkainis, gamybininkas plius prekybininkas, yra nemažas, bet nuleisti aš nenoriu, nes tai pagrindinė, bazinė prekė.
Žmogus valgo per savaitę, kaip aš sakau, vieną batoną. Na nukainuosiu aš jį 30 procentų ir padarysiu kainą 30 procentų mažesnę. Na nepirks jis dviejų batonų ir aš tą apyvartą prarasiu. Tai čia viena iš tų priežasčių, kur kainos laikomos kol kažkuris iš jų sakys: ne, viskas, man reikia keltis apyvartą“, – aiškina P. Čepkauskas.
Pašnekovas įvardina ir labiausiai šiuo metu brangstančius maisto produktus
Anot vyro, šiuo metu brangsta tai, kas susiję su žaliava. Juodoji arbata pabrango 184 procentais, pigiausias batonas 74 procentais, cukrus ir vištų kiaušiniai – apie 50 procentų. Iš brangiausių kainų eilučių pasitraukė, pienas, sviestas. Pigiausio sviesto kaina šiuo metu yra tokia pati kaip ir praėjusiais metais.
Pastebimas pomidorų kainų mažėjimas, pigiausių ryžių kaina pamažėjo 14 procentų bei 36 procentais atpigo saulėgrąžų aliejus.
„Jeigu praeitais metais kažkur lentynose kaina buvo 3,5 euro, tai mes dabar galim nusipirkti už 2 eurus, 1,99 euro“, – apie aliejaus kainas pasakoja pašnekovas.
P. Čepkauskas dalinasi ir savo prognozėmis šiai vasarai
Anot jo, įprastai vasara būna ramus laikotarpis, nes nėra juntamas stiprus apyvartos kritimas.
„Verslas kainas mažina tada, kai nori didintis apyvartas. Realų apyvartų kritimą jie matys, kada pas mus bus didžiausi kainų augimo pikai – vasaros pabaigoje“, – teigia jis.
Visą pokalbį žiūrėkite čia:
