aA
Spiritinių gėrimų ir alaus išvežimas iš akcizinių didmenos sandėlių į mažmenos rinką šiemet per 11 mėnesių augo po maždaug 3 proc., vyno – 12,8 proc., rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Ekspertai sutinka, kad šiems skaičiams įtakos turėjo šalyje paskelbtas karantinas.
Alkoholis
Alkoholis
© Unsplash

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad alaus rinkai šie metai dėl siaučiančios pandemijos buvo visai neblogi.

„Daugiau atostogauta buvo Lietuvoje, vasarą ypatingai buvo paspartėjęs augimas alaus suvartojimo, lyginant su praėjusiais metais. Šie metai, drįsčiau teigti, yra pakankamai sėkmingi alaus rinkai Lietuvoje, priešingai nei daugelyje kitų šalių. Lietuva – specifinė ES kontekste, nes didžiausias alkoholio kiekis nuperkamas parduotuvėse, o ne baruose ar restoranuose“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.

„Alaus rinkos rezultatus vertinčiau kaip sėkmingus Lietuvoje, nes netgi augimas buvo fiksuotas pardavimuose. Dar ta tendencija, kad kasmet pardavimai mažėjo, koronaviruso krizė galbūt netikėtai buvo šviesos spindulėlis, kuris retokai pasitaiko alaus rinkoje“, – tęsė ekonomistas.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Andrius Ufartas

Kalbėdamas apie situaciją su padidėjusiu stipriųjų gėrimų vartojimu, jis teigė, kad tam įtakos taip pat padarė karantinas, tačiau neaišku, ar augimo tendencija išsilaikys.

„O stipriojo alkoholio kiekis, vėlgi įdomi situacija, nes akcizai padidėjo, o vartojimas išaugo 3 proc. Tai, matyt, irgi lėmė karantino sąlygos – atostogavimas namuose, mažesnės galimybės nuvykti į Lenkiją, kitas šalis. Klausimas, ar tos tendencijos išsilaikys kitais metais“, – teigė Ž. Mauricas.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas sutiko, kad stipresnių gėrimų vartojimui įtakos turėjo siaučianti pandemija, tačiau kaip priežastį išskyrė ir žmonių pajamų didėjimą.

„Alkoholio pardavimai auga praktiškai beveik visose grupėse. Paskutiniais mėnesiais stiprėja stipriųjų gėrimų pardavimai, jie reikšmingai didėja. Vienintelė grupė, kuri susitraukė, ir ačiū Dievui, tai spirituoto vyno. Tai probleminis sektorius, kur yra vartojimo problemų. Labai aiški tendencija paskutinių metu, tai vyno pardavimai labai stipriai didėjo. Šioje vietoje tai susiję ne tik su karantinu, bet ir pajamų didėjimu“, – sakė M. Dubnikovas.

Pardavimus, pasak jo, kelia ir apsunkintas judėjimas į kaimynines valstybes.

„Karantinas iš tiesų paveikė tiek stipriuosius gėrimus, tiek alaus pardavimus. Paveikė apsunkintas susisiekimas su Latvija ir Lenkija, kur žmonės buvo įpratę apsipirkti, tai šiuo atveju tai šiek tiek šokdina pardavimus“, – teigė analitikas.

Vartojimo kultūra keisis

Ekonomistas Ž. Mauricas pastebi, kad Vakarų šalyse gėrimų rinka vietą užleidžia nealkoholiniam alui bei kitiems gėrimams, nes, pasak jo, jaunimas vartoja mažiau alkoholio nei vyresnė karta.

„Didžiąja dalimi pasirinkimą formuoja kainos ir alkoholio kiekio santykis. Tai yra – kiek kainuoja vienas alkoholio vienetas. Bet ilgainiui vis didesnę reikšmę vaidins paties alkoholinio gėrimo kokybė, išskirtinumas. Populiarėja nealkoholinis alus, didėja vietos mažų gamintojų populiarumas. Ta dedamoji vis svarbesnė darysis“, – svarstė ekonomistas.

Pasak jo, vartojimo kultūrai keistis padėtų ir įprotis alkoholinius gėrimus vartoti daugiau viešose vietose.

„Norėtųsi, kad didėtų socializavimo aspektas, kai žmonės vartotų alkoholinius gėrimus nuėję į viešą vietą – restoraną ar barą. Kainos veiksnys pamažu praras dominuojamą reikšmę. Dabar reikia pripažinti, kad dominuoja siekis kuo pigiau nusipirkti vieną alkoholio vienetą“, – teigė Ž. Mauricas.

M. Dubnikovas mano, kad vartojimo įpročiai ateityje keisis, tačiau kol kas pagal tai lygiuojamės arčiau Rytų valstybių.

Marius Dubnikovas
Marius Dubnikovas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Prancūzijoje, Vokietijoje pamatytume, kad pagal alkoholio suvartojimą dominuoja silpnieji gėrimai – vynas ir alus. Jei eitume į Rytus, ten daugėja degtinės, stipraus alkoholio. Mes vis tik šiuo metu esame prie tų, kurie vartoja stiprųjį alkoholį. Manyčiau, kad ateityje įpročiai keisis, nes vyno pardavimų augimas signalizuoja, kad žmonės linkę pirkti daugiau skonį nei svaigulį“, – sakė jis.
Anot finansų analitiko, žmonių įpročius galima formuoti ir per akcizų politiką.

„Kai buvo labai žymiai padidinti akcizai ir spirituotiems vynams, tai tos probleminės srities žmonės, kurie vartojo spirituotą vyną, jie jį nustojo pirkti. Migruoja tikriausiai į stiprųjį alkoholį. Problemų turintys žmonės perka ne skoniui, o svaiguliui“, – pridūrė M. Dubnikovas.

Akcizų politika tobulintina

Ž. Mauricas mano, kad teisingiausias modelis būtų taikyti akcizus pagal alkoholio koncentraciją, o ne gėrimų rūšis.

„Lietuva yra maža atvira ekonomika, tai neišvengsime tam tikro derinimosi (akcizų tarifų – ELTA) su kaimyninėmis valstybėmis, nes mes galime turėti kad ir pačią geriausią politiką, bet kadangi Latvija už keliasdešimties kilometrų nemažai daliai gyventojų, taip pat turime Lenkiją, tai teks bendrą lygį derinti prie kaimyninių valstybių.

Sąžiningiausias modelis būtų apmokestinti grynai alkoholio koncentraciją, nediskriminuoti tarp įvairių skirtingų rūšių alkoholio, paprasčiausiai apmokestinti tai, ką ir siekiama apmokestinti – patį alkoholį, nesvarbu, kokiame pavidale išgeriamas“, – Eltai kalbėjo ekonomistas.

„Bet ne itin lengva tai pasiekti. Kadangi vis dar turime pakankamai didelę šešėlinę ekonomikos dalį stipriųjų alkoholinių gėrimų rinkoje, tai čia reikėtų stiprinti kovą, tam tikrai pritariu“, – pridūrė jis.
Tuo metu M. Dubnikovas akcizų politiką siūlo formuoti pagal skirtingas gėrimų rūšis, atsižvelgiant į vartojimo įpročius.

„Reikėtų žiūrėti alkoholio grupių tarpusavio santykį, kaip jis keičiasi. Čia reikia tam tikrų įžvalgų, pažiūrėti į skaičius. Ko tikrai vengčiau, tai atsižvelgti į žmonių pajamas. Skandinavijos šalyse alkoholio įperkamumas daug didesnis nei pas mus, nepaisant to, kad alkoholis kainuoja kartais brangiau. Tai nelabai sprendžia problemos, o tiesiog sukelia neigiamas pasekmes, kaip kontrabanda, šešėlinis alkoholis, bet tai problemos neišsprendžia“, – teigė jis.

Analitikas taip pat pabrėžė būtinybę turėti 5 metų akcizų politikos planą, kuris prasilenktų su valdžios kadencijos pabaiga bei įneštų aiškumo verslui.

Saulius Galadauskas
Saulius Galadauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas sako, kad dėl didinamų akcizų nukentėjo silpnųjų gėrimų pardavimai.

„Prieš ketverius metus Seimo priimti griežčiausi ES alkoholio ribojimai ir drastiškas, virš šimto procentų, akcizų padidinimas silpniesiems gėrimams davė savo vaisius – akivaizdu, kad Lietuvoje alkoholiniai gėrimai stiprėja. Bendras alkoholio suvartojimas Lietuvoje mažėja, tačiau jis mažėtų daug greičiau, jeigu stipriuosius gėrimus keistų silpnieji, o ne atvirkščiai“, – teigė S. Galadauskas.
„Pagal alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą mes beviltiškai nutolome nuo Vakarų Europos ir lygiuojamės su Rusija“, – pridūrė jis.

Naujoji valdžia pokyčių neplanuoja

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad artimiausiu metu pokyčių akcizų politikoje neplanuojama.

„Mokesčių sistemos stabilumas yra mūsų prioritetas, todėl judame tolygiai pagal 2019 metais Vyriausybės nutarimu patvirtintą, 2019–2021 m. skirtą Narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinės veiklos planą, juolab kad savo veiklą Lietuvos verslas planavo pagal jį. Atsižvelgiant į šiuos faktus, artimiausiu metu pokyčių šioje srityje nenumatome“, – Eltai teigė G. Skaistė.

Gintarė Skaistė
Gintarė Skaistė
© DELFI / Domantas Pipas

Anot jos, akcizų didinimas prisideda prie vartojimo mažinimo.

„Sukuriamos objektyvios apsunkinančios priežastys įsigyti alkoholio – produkto kaina didėja, o perkamoji galia mažėja. Tačiau kartu tai yra tik viena sudedamoji anti-alkoholinės politikos dalių, šalia kurios labai svarbų vaidmenį vaidina švietimas, socialinės kampanijos viešojoje erdvėje, ekspertų vertinimai“, – Eltai teigė G. Skaistė.

ELTA
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
2.4000

Ukrainos URM vadovas Davose ragina Vakarus „užraukti rusišką eksportą“

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį paragino Vakarus „užraukti...

NŽT: daugėja valstybinės žemės nuomininkų, auga ir jų įsiskolinimai

Valstybinės žemės nuomininkų skolos auga, daugėja ir skolininkų, sako Nacionalinės žemės...

Šiaurės ir Baltijos šalių grupei TVF valdyboje atstovaus Vasiliauskas

Tarptautinio valiutos fondo ( TVF ) valdyboje Šiaurės ir Baltijos šalių grupei atstovaus Baltijos...

„Moody‘s“ nepakeitė Šiaulių banko reitingų

Tarptautinė reitingų agentūra „ Moody‘s Investor Service“ („Moody‘s“) patvirtino...

Vyriausybė pritarė planui, kaip pertvarkyti vandentvarkos sistemą

Vyriausybė trečiadienį pritarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo...

Top naujienos

Nebežino, kaip sustabdyti jaunimą gąsdinantį iškrypėlį: net nuskambėjo pasiūlymai maniaką medžioti (1)

Atšilus orams Saulėtekio alėjoje gyvenantys jaunuoliai vėl susiduria su viešai savo aistrą...

Delfi PliusVaidas Mikaitis

Karas Ukrainoje suomiams priminė Baltąją mirtį: sovietams siaubą varęs snaiperis juos privesdavo iki beprotybės (1)

Praeitą savaitę kiek atsipalaidavome, trumpam pamiršome karą Ukrainoje bei kitas nūdienos...

Dudas paaiškino, kaip plinta beždžionių raupai ir kas jiems imliausi: virusas sukelia charakteringus bėrimus

Beždžionių raupai toliau plinta. Jungtiniai Arabų Emyratai tapo pirmąja Persijos įlankos...

Delfi PliusKristina Pocytė, laida „Iš esmės“, Virginija Spurytė

Po sukrečiančių įvykių Ukrainoje ragina Putinui siųsti aiškią žinią: kito kelio tiesiog nėra (1)

Visą šią savaitę vykstančiame Davoso pasaulio ekonomikos forume Šveicarijoje ypač daug dėmesio...

Šimonytė – apie Seime laukiantį dar vieną išbandymą: niekas koalicijos partnerių pririštų prie kojos nelaiko (11)

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad jai kelia nerimą tai, jog Vakaruose daugėja balsų,...

Rusų karių siaubas – jų techniką niokojančios vakarietiškos raketos: naujausius bandymus amerikiečiai slėpė nuo rusų, priešui smogs kinetine jėga skrieja 5 kartus greičiau už garsą (8)

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje , Vakarų pasaulis nors ir vėluodamas, tačiau susiviejino ir...

Maksvytis – apie „nereikalingą“ bronzinę seriją ir pinigines baudas žaidėjams Sireika priekaištavo žalgiriečiams

Kauno „Žalgirio“ atstovams dar niekada neteko stebėti Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) finalo...

Karas Ukrainoje. Ukraina: Sjeverodoneckas šluojamas nuo žemės paviršiaus, ten sprendžiamas šalies likimas (2)

Pasak Ukrainos gynybos ministerijos atstovo Oleksandro Motuzianyko, Rusijos puolimas Ukrainoje...

Atliko pareigą: serijos dėl bronzos starte – „Žalgirio“ tritaškių rekordas tuščioje arenoje Websteris – paliktas nuošalyje (1)

Pirmą sykį istorijoje varžytis dėl trečios vietos Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) priverstas...

Dundulis apie prekių trūkumą ir kainas: kai kurie produktai pardavinėjami nuostolingai (4)

„Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis nevynioja žodžių į vatą ir sako,...