Pasak Rolando Laukaičio, EY strategijos ir sandorių paslaugų praktikos partnerio, tik maždaug lapkričio mėnesį galėsime spręsti, ar Lietuvos ekonomika išgyvena recesiją, bet jau dabar aišku, kad Lietuvos ekonomikai reikia naujo plėtros postūmio, nes infliacija, kuri buvo didesnė už Europos vidurkį, sumažino šalies konkurencingumą, o didėjančios palūkanų normos apsunkina plėtrą.
Globaliame EY tyrime prognozuojama, kad infliacija visoje euro zonoje smarkiai sumažės ir kitąmet bus tik 1,7 proc., palyginti su 5,4 proc. šiemet ir 8,4 proc. praėjusiais metais. Dauguma euro zonos šalių šiais metais išvengs recesijos ir išlaikys teigiamą augimą. Išimtis bus tos šalys, kurių ekonomika labai priklauso nuo gamybos: prognozuojama, kad Vokietijos ekonomika šiemet patirs 0,4 proc., Vengrijos – 0,4 proc., Čekijos – 0,2 proc. nuosmukį. Tuo tarpu didžiausias BVP augimas euro zonoje šiemet bus Portugalijoje, kurios ekonomika augs 2,9 proc., prognozuoja EY analitikai.
„Kitais metais visos euro zonos šalys vėl augs. Tačiau matome, kad išsivysčiusių šalių centriniai bankai laikosi palūkanų normų didinimo politikos ir siekia mažinti infliaciją, net jei tai mažina ekonomikos aktyvumą. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad pinigų politikos sprendimai ekonomiką pasiekia ir paveikia su tam tikru vėlavimu, o tai gali turėti apčiuopiamos įtakos įmonių ir namų ūkių išlaidoms šių metų pabaigoje bei kitais metais“, – sako R. Laukaitis.
Jis priduria, kad naujausios Europos centrinio banko rengtos komercinių bankų apklausos duomenimis, įmonių skolinimosi paklausa jau dabar smarkiai mažėja. „Brangesnis finansavimas reiškia, kad įmonės atideda arba atšaukia investicijas, o namų ūkiai veržiasi diržus ir, mokėdami didesnes paskolų įmokas, pinigų nešvaisto. Tokia yra infliacijos kaina“, – sako EY ekspertas.
Infliacija euro zonoje nuo tada, kai 2022 m. spalio mėnesį pasiekė aukščiausią lygį – 10,6 proc., sumažėjo iki 5,5 proc. šių metų birželį. EY prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas kitų metų pirmąjį pusmetį pasieks 2 proc. infliacijos tikslą.
