Advokatų kontoros „TGS Baltic" advokatės Indrės Barauskienės vertinimu, „Lidl Lietuva“ teiginiai, jog jų reklama yra detali, yra nepagrįsti, nes kainų lyginime nepateikiamos svarbios detalės. Visgi, anot jos, jeigu tinklo argumentai įtikins teismus, gali keistis lyginamosios kainų reklamos taisyklės.

Tuo metu, anot rinkodaros eksperto Lino Šimonio, jeigu „Lidl Lietuva“ šioje situacijoje nori išlaikyti savo, kaip pigiausio prekybos tinklo įvaizdį, jie turėtų stengtis kuo mažiau ginčytis su VVTAT sprendimais. Anot jo, ši situacija sukuria galimybę kitiems prekybininkams perimti pigumo įvaizdį.

Advokatė: teisės aktų tikslas apsaugoti vartotojus nuo manipuliacijos

I. Barauskenė teigė, kad priklausomai nuo to, kaip teismai įvertins „Lidl Lietuva“ poziciją dėl baudos, gali būti suformuota nauja praktika vertinant lyginamąją reklamą. Visgi, anot jos, teisės aktų tikslas yra apsaugoti vartotoją nuo manipuliacijos, o „Lidl“ lyginamoji reklama nebuvo aiški, joje teikiami pasenę duomenis, bei lyginamasi tik su „brangesniais“ prekių tinklais.

„Kadangi „Lidl" teigė, kad ginčys tą baudą, tai pasižiūrėsime ar Lietuvos teismai nuseks 2012 metais suformuotą praktiką (kai buvo suformuota taisyklė, kad privalo būti lyginamos realios, egzistuojančios kainos – ELTA), ar bus išgirsti „Lidl" argumentai ir praktika bus keičiama. Manau, abiem atvejais bus naudos“, – Eltai teigė I. Barauskienė.

„Leidiniai buvo išplatinti visoje Lietuvoje. Kas reiškia, kad „Lidl", kuris yra Klaipėdoje, gavo tą patį leidinį kaip esantis Vilniuje.

Tačiau, „Maximos“, „Iki“ ir „Rimi“ parduotuvės, su kurių kainomis lyginamasi, buvo ne iš Klaipėdos, tai buvo didžiausios tinklų parduotuvės Vilniuje. Tai nereprezentuoja asortimento ir situacijos tokiose vietose kaip Pagėgiai, Nida ar Palanga. Ir kyla klausimas, kodėl imami tik brangesni tinklai? Kodėl „Lidl" nesilygina su „Norfa" ar „Aibe"?“ – pridūrė ji.

Indrė Barauskienė

„Lidl Lietuva“ ginantis, kad reklamoje visada pateikiama data, kurios kaina yra pateikta, advokatės manymu, tai vis tiek yra vartotojų klaidinimas. Taip pat, anot jos, tos dienos neatitinkančių kainų pateikimas yra beprasmis, kadangi dėl aukštos konkurencijos svarūs pokyčiai gali įvykti per dieną.

„Pasakoma, kad viskas sudaroma „labai tiksliai ir detaliai", bet kai teikiama informacija, kad pienas „Lidl“ kainuoja 2 eurus, o „Maximoje“, „Iki“ ir „Rimi“ kainuoja 3 eurus, reikia ženkliai daugiau detalių pateikti matomai, nei tik skaičius. Ir pavyzdžiui, pieno kaina – 3 eurai, buvo liepos 5 d., bet ji naudojama liepos 25 d. Kai konkurencija yra didelė, kainos gali būti pakeistos tą pačią dieną, tai gali būti, kad jau liepos 6 d. pienas „Maximoje“ nekainavo 3 eurų“, – sakė ji.

„Kai vartotojas atsidaro leidinį ir mato, kad liepos 15 d. pienas kainavo 3 eurus, kas yra įrašyta mažomis raidėmis, bet tuo metu pabraukti išdidinti sakiniai, kad 3 eurai pas „blogiečius" ir 2 eurai pas „geriečius", jis manys, kad sutaupo 1 eurą“, – paminėjo ji.

Taip pat I. Barauskienė nepritarė „Lidl Lietuva“ teiginiui, kad lyginamosios reklamos principų taikymas yra Lietuvoje paplitusi praktika. Pasak jos, ši praktika paplitusi, tik rėmėsi mažiau ir rečiau kintančiais aspektais, nei kainos.

„Kad rinkoje nėra plačiai naudojamas lyginamosios reklamos instrumentas, nereiškia, kad „Lidl Lietuva“ gali daryti, ką jie nori. Tai, kad plačiai nesinaudojama šiuo instrumentu, yra verslo pasirinkimas. Ir Lietuvoje didžioji dalis lyginamosios reklamos eina ne per kainų kampanijas. Jeigu pasižiūrėsime, tokią reklamą labai stipriai naudojo mobilūs operatoriai, bet jie kalbėjo ne apie kainas, jie lyginosi kitais parametrais, kurie ne taip greitai kinta“, – komentavo I. Barauskienė.

Rinkodaros ekspertas: jeigu „Lidl“ velsis į ginčus, tai bus smūgis tinklo mažų kainų reputacijai

Tuo metu, anot L. Šimonio, jeigu „Lidl Lietuva“ nori išlaikyti pigiausio tinklo statusą, jie turėtų kuo mažiau kovoti prieš VVTAT sprendimą, kadangi bet koks nesutarimas išliks visuomenės atmintyje.

Taip pat, anot jo „Lidl“ galėtų pakeisti strategiją naudojantis specifiniais pigiais produktais, o ne klaidinga reklama.

„Kuo daugiau „Lidl“ velsis į ginčus, tuo ilgiau tai skambės ir matysis visiems. Tai pirmas dalykas būtų nutilti. O antras dalykas yra, kodėl nepadarius bananų po 50 centų? Žinoma, tai yra simbolinis dalykas, bet yra svarbu, kad kai visi kiti prekybos tinklai bandys naudotis situacija, žmonės atėję matys, kad visiems žinomas produktas yra realiai pigus“, – Eltai sakė L. Šimonis.

Visgi, anot jo, jeigu kiti prekybos tinklai tinkamai sureaguos į „Lidl Lietuva“ skirtą baudą, tai leistų jiems pakeisti vartotojų mentalitetą dėl šio prekybos tinklo pigumo.

Linas Šimonis

„Jeigu kiti tinklai sugebės tinkamai sureaguoti ir tinkamai pasinaudoti šia situacija, tai gali būti pakankamai nemažas smūgis „Lidl“ mažų kainų reputacijai. (...) Nes mes dabar kalbame apie žmonių nuomones ir žmonės daro sprendimus ne pagal tai, kas yra iš tikrųjų“, – sakė rinkodaros ekspertas.

„Kai „Lidl“ atėjo į Lietuvą, jie nusistatė neįtikėtinai mažą bananų kainą, kadangi tai mėgstamas produktas su žinomomis kainomis, įsipaišė į žmonių smegenis žinutė, kad „Lidl" yra pigu pirkti. Ir kai atėjo paties „Lidl" produktai, kurie yra panašūs savo išvaizda, etiketėmis, pavadinimais ir kitaip į garsių prekės ženklų produktus, bet yra gerokai pigesni, nesvarbu ar jie kitokio skonio, žmogus dar kartą įsitikinamas, kad „Lidl" yra ženkliai pigiau negu kitur, kad tai pigiausias tinklas“, – komentavo jis.

Ypač L. Šimonis išskyrė „Norfos“ parduotuvių tinklą, kuris atėjus „Lidl“ prarado pigiausio tinklo reputaciją, bet pasinaudojęs šia situaciją galėtų ją atsiimti.

„Iš visų „Norfa" liko blogiausioje situacijoje, nes „Lidl" atėmė iš jų pigiausio titulą ir jie tapo parduotuve, į kurią niekas specialiai neina. Ir jeigu dabar mes matome, kad didžiulė kampanija, įrodinėjanti, kad „Lidl" yra pigiausias tinklas, yra netiesa, jog viskas nėra taip gražu, taip gerai, kaip atrodo, aš labiausiai dėmesį kreipčiau „Norfos“ vietoje. Jiems tai yra labai aktualu, bet ir „Maxima" ir kitiems tinklams gali būti, kad atsiras galimybė rungtis ne tik pasirinkimų kiekio kiekiu“, – teigė L. Šimonis.

„Lidl Lietuva“ skleista lyginamoji reklama pažeidžia Reklamos įstatymą

ELTA primena, kad VVTAT įvertinusi UAB „Lidl Lietuva“ skleistą lyginamąją reklamą, nustatė, jog ji pažeidžia Reklamos įstatymą – yra klaidinanti ir neobjektyvi. Už tai bendrovei praėjusią savaitę skirta 100 tūkst. eurų bauda.

VVTAT teigia, kad „Lidl Lietuva“ reklamoje lyginamos ne tuo pačiu metu užfiksuotos kainos, todėl reklama nėra objektyvi. Kainų lyginimo esmė yra parodyti, kokią naudą galėtų gauti vartotojas, įsigydamas prekę iš kurio nors konkurento. Lyginant laiko požiūriu aktualią ir nebeaktualią kainas, jų skirtumas gali būti ne toks, koks yra matomas iš reklamos ir gali atspindėti dirbtinai sukurtą kainų skirtumą ir jų lyginimą.

VVTAT taip pat nustatė, kad „Lidl Lietuva“ skleista lyginamoji reklama klaidino vartotojus, pateikiant kainų palyginimą pateikia kaip akciją ir nurodo informaciją apie mažesnę kainą pateikia tokiu pat būdu, kaip nurodomos nuolaidos prekėms, kas sudaro įspūdi, kad prekėms taikomos nuolaidos.

Lietuvos teismai yra pasisakę, kad vartotojas negali būti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju, kuris, pamatęs reklamoje pateikiamą informaciją, turėtų ja abejoti ir ją tikrinti. Iš verslo subjektų pagrįstai tikimasi, jog vartotojų atžvilgiu bus laikomasi bendro sąžiningumo principo.

VVTAT ne vieną kartą informavo „Lidl Lietuva“, jog jos skleidžiama reklama galimai neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Tuo metu, anot „Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antano Bubnelio, bendrovė svarsto galimybę kreiptis į teismą siekiant suformuoti teisminę praktiką, pagal kurią būtų reglamentuoti vieningi klientų informavimo principai visiems rinkos dalyviams.

„Lidl“ vertinimu, toks lyginamosios reklamos pateikimas ir turinys yra išsamus, aiškus ir neklaidina vartotojų. Taip pat, anot jų lyginamosios reklamos principų taikymas kainų leidiniuose Lietuvoje nėra plačiai paplitusi praktika, todėl kyla tokios diskusijos.

VVTAT nutarimas per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti apskųstas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.