„Jau matau, kad viešojoje erdvėje po lūkesčius atitikusios mažos mėnesinės infliacijos gruodį atsirado daugiau komentarų, kad ir sausį mėnesinė infliacija bus maža ar net pereis į defliaciją.
Bet siūlau neapsigauti, nes sausį mėnesinė infliacija vėl gerokai šoktels dėl: a) brangesnės elektros, b) brangesnių dujų, c) brangesnio vandens, d) brangesnių akcizinių prekių. Todėl geriausiu atveju mėnesinė defliacija galima ne anksčiau vasario‟, – socialiniame tinkle komentuoja SEB ekonomistas T. Povilauskas.
Valstybės duomenų agentūra (anksčiau – Statistikos departamentas) gruodžio pabaigoje skelbė išankstinius infliacijos įverčius, apskaičiuotus pagal SVKI. Metinės (2022 metų gruodį, palyginti su 2021 metų gruodžiu) infliacijos įvertis siekė 20 proc., vidutinės metinės infliacijos įvertis – 18,9 proc., o mėnesinis (praėjusį gruodį, palyginti su lapkričiu) – 0,1 proc.
Vis dėlto T. Povilauskas atkreipia dėmesį, kad vis daugiau gyventojų mano, jog infliacija per artimiausius 12 mėnesių bus mažesnė. Ekonomistas kartu primena, kad vienas iš svarbiausių rodiklių centriniams bankams, vykdant pinigų politiką, yra būtent gyventojų infliacijos lūkesčiai. Kuo jie labiau nutolę nuo centrinių bankų siekiamo tikslo vidutiniu laikotarpiu, tuo reikalingas stipresnis pinigų politikos atsakas siekiant „numušti įsibėgėjusius infliacijos lūkesčius‟.
Kaip žinoma, Europos Centrinis Bankas (ECB) jau kelis kartus didino bazines palūkanų normas, kovodamas su infliacija euro zonoje.
Anot ekonomisto, Lietuvoje iš dalies apie gyventojų infliacijos lūkesčius galima spręsti iš kas mėnesį Valstybės duomenų agentūros atliekamos gyventojų apklausos.
„Apklausos rezultatai rodo, kad gyventojų lūkesčiai dėl vartojimo prekių ir paslaugų kainų augimo darosi kuklesni – tai nereiškia, kad gyventojai laukia kainų nuosmukio per artimiausius 12 mėnesių, tačiau vis daugiau jų mano, kad infliacija bus mažesnė (o gerokai mažesnės infliacijos Lietuvoje tikisi visi oficialūs prognozuotojai).
Aišku, toks klausimas apie kryptį neparodo, kokio dydžio infliacijos gyventojai laukia‟, – sako T. Povilauskas.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė gruodžio pabaigoje komentavo, kad nuo 2023 metų sausio įsigaliojus naujoms patvirtintoms dujų ir visuomeninio elektros tiekimo kainoms bei keičiantis elektros kainoms ir nepriklausomą tiekėją pasirinkusiems vartotojams, elektros ir dujų kainų augimo įtaka metinei infliacijai padidės.
„Vis dėlto, veikiant aukštesnės palyginamosios bazės efektui, jei nebus netikėtų sukrėtimų žaliavų rinkose, metinė infliacija ir toliau turėtų mažėti, o vienaženklį skaičių turėtų pasiekti apie kitų metų vidurį“, – Lietuvos banko pranešime sakė L. Mociūnaitė.
T. Povilausko visas įrašas socialiniame tinkle:
