Pasigenda konkrečių darbų
Politikos analitikas Marius Laurinavičius „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ atkreipė dėmesį, kad su šia delegacija į Lietuvą neatvyko Taivano užsienio reikalų ministras, nors anksčiau lankėsi Čekijoje ir Slovakijoje.
„Tai rodo pačios Lietuvos neatliekamus namų darbus, nedaromas iniciatyvas ir nepakankamą plėtojimą tų santykių, apie kuriuos buvo taip garsiai paskelbta ir kurie iš tiesų yra strateginiai ir galintys duoti Lietuvai labai daug naudos“, – sakė M. Laurinavičius.
Anot jo, kol kas matomas teisingas strateginį sprendimą plėtoti santykius su Taivanu delegacijų lygyje, bet konkrečių darbų matyti labai nedaug.
„Tarkim, [Aušrinė] Armonaitė labai garsiai pareiškė apie galimybę Lietuvoje atidaryti Taivano puslaidininkių gamyklą. Tai jeigu mes būtume mažų mažiausiai darę tuos namų darbus, tai pati ponia Armonaitė turėjo būti jau nuvykusi į Taivaną, mezgusi pačius įvairiausius santykius, jau žinoti, ką Lietuva turi padaryti, ką galėtų pasiūlyti ir pan.“ – kalbėjo analitikas.
Lietuva peržengė raudonąsias linijas
Ambasadorius, Kovo 11-osios signataras Vytautas Plečkaitis teigia, kad Lietuva pasiūlysi atidaryti Taivano atstovybę Lietuvoje peržengė Kinijos raudonąsias linijas.
„Mes iš esmės pripažįstame vienos Kinijos politiką, palaikome santykius su Kinijos Liaudies Respublika ir dabar šita deklaracija lyg ir kvestionuojame tuos dalykus, nors nė viena Baltijos valstybė, nei Lenkija, nei Vidurio Europos šalys šito dalyko nedaro“, – sakė V. Plečkaitis.
Jo teigimu, Lietuvai reikėtų gerai apgalvoti, kokie šioje situacijoje yra šalies interesai ir kokią ji gaus naudą.
„Reakcija iš Kinijos pusės buvo gana stipri ir ji toliau bus stipri. Manau, kad čia dar tik pradžia. Dabar viskas priklausys nuo to, kokią mes atstovybę atidarysime. Ar tai bus Taivano, kaip skelbta, ar Taipėjaus. Jeigu Taipėjaus, tai bus galima viską nugludinti ir grįžti prie santykių, kokie jie yra“, – aiškino ambasadorius.
„Kita vertus, nereikėtų supriešinti Kinijos ir Taivano, nes tarp pačios Kinijos ir Taivano vyksta intensyvūs ekonominiai ryšiai“, – pridūrė jis.
Dubnikovas: šis susidūrimas kainuos tiek verslui, tiek gyventojams
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas laidoje aiškino, kad visiškai atsiriboti nuo Kinijos neįmanoma, nors Lietuva į Kiniją eksportuoja ne tiek daug, importas iš Kinijos yra svarbus.
„Tai yra įvairios elektros mašinos, įrengimai ir jų dalys, mechaniniai įrengimai, optikos, fotografijos, matavimo prietaisai. Visi šitie dalykai yra importuojami iš Kinijos ir jų vertė – 1,2 mlrd.“, – sakė M. Dubnikovas.
Pasak jo, iki praėjusių metų ryšiai su Kinija tik stiprėjo, importas didėjo daugiau nei 26 procentais. M. Dubnikovas teigia, kad trūkinėjantys ryšiai su Kinija verslui kenkia.
„Ar mes galime apsieiti be Kinijos? Galime, bet tai, kainuos papildomus kaštus, kas reiškia, kad arba turėsime ieškoti kelių, kaip apeiti tuos atsiribojimus, arba pirkti iš kitų šalių, kur kainos yra didesnės“, – kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas.
Tuo metu gyventojai, pasak M. Dubnikovo, jau šiandien jaučia, kad prekės į Lietuvą iš Kinijos patenka šiek tiek sunkiau.
„Visiškas atsiribojimas reikštų, kad tų prekių, kurias esame įpratę pirkti, gali būti, apskritai neliktų. Iš ekonominės pusės žiūrint, šis susidūrimas be abejo kainuos tiek verslui, tiek gyventojams.
Kinijoje šiandien gaminama beveik viskas, tai yra ir elektros prietaisai, buitinė technika, bet kas, kas susiję su ekranais, elektronika ir pan. Verslui yra dar didesnė problema, nes pradeda trūkti tokių dalykų kaip įvairūs elektros komponentai, mikroschemos ir panašūs dalykai, šie dalykai kai kuriais atvejais net gali stabdyti vienos ar kitos įmonės gamybą“, – laidoje „Delfi diena“ įspėjo M. Dubnikovas.
