„Prieš porą mėnesių pareigas pradėjęs eiti V. Vasiliauskas per šį laiką padarė ar ketina padaryti daugiau nei jo pirmtakas per dešimt ar penkiolika metų. Tai pristabdys tą spekuliacinį (NT) bumą. Jis bankų mokesčius bando reguliuoti, atsisakė LB poilsinių – tai yra simbolinis dalykas, bet pažanga šitoje srityje Lietuvoje. Finansų sistema dar nepilnai korumpavo valdžios institucijas“, - trečiadienį Vilniaus universiteto bibliotekoje per N. Fergusono knygos "Pinigų triumfas: Finansai pasaulio istorijoje" pristatymą kalbėjo S. Jakeliūnas.

Jis pažėrė kritikos buvusiam LB vadovui Reinoldijui Šarkinui, kuris šias pareigas ėjo penkiolika metų. Pasak finansų analitiko, LB leido pūstis NT burbului – netrukdydamas bankams skolinti 100 proc. turto vertės.

„Pagrindinė buvusio LB vadovo klaida, - kad jis pernelyg pasitikėjo Švedijos bankais, jų rizikos vertinimais, ir tai, kad ten dirba atseit patyrę žmonės. Bet bankų vadovai yra daugiausia tokio amžiaus, kad neprisimena prieš tai buvusios krizės, ir jeigu ta krizė nėra tavo asmeninio patyrimo ir išgyvenimo dalis, tu praktiškai nieko apie tai nežinai, manai kad šį kartą pasiseks. Ir dažniausiai nepasiseka“, - kalbėjo S. Jakeliūnas.

Aušra Maldeikienė
Tuo tarpu A. Maldeikienė įsitikinusi, kad naujos skolinimosi taisyklės, kurios galėtų įsigalioti jau šį rudenį ir neleis bankams skolinti daugiau nei 85 proc. būsto vertės, galėtų paskatinti emigraciją jaunų žmonių, kurie išvyks negalėdami įsigyti nuosavo būsto.

„Sukaupti pinigų prieš skolinantis, ir kaip jūs tai ketinate padaryti, kai vidutinės pajamos – 1500 litų? V. Vasiliauską kritikuos už tai, kad sugriežtino skolinimąsi, padidino emigraciją, nes nėra kaip įsigyti būsto“, - kalbėjo A. Maldeikienė.

Reikalaus griežtinti skolinimą

LB siūlo, kad skolinantis būstui paskola neturėtų viršyti 85 proc. būsto vertės, jei skolinamasi eurais – dar daugiau, jei perkama žemės ūkio paskirties žemė bankas turėtų skolinti tik 40 proc. jos vertės. Čia pat numatoma, kad mėnesinės įmokos bankui neturi viršyti 40 proc. namų ūkio pajamų. Vystytojams bankai turėtų skolinti ne daugiau 80 proc. projekto vertės gyvenamajai statybai ir ne daugiau 75 proc. - komercinei; išimtys galėtų būti taikomos įmonėms, kurios NT rinkoje veikia trejus ir daugiau metų. Jei įsigyjamas būstas yra už Europos ekonominės erdvės sienų – kaip kad lietuvių pamėgtame Egipte – turėtų būti taikomi dar 15 proc. punktų griežtesni apribojimai.

Vitas Vasiliauskas
„Mes parengėme atsakingo skolinimosi taisykles, kurias deriname šiuo metu tiek su bankų asocijuotomis struktūromis, tiek su bankų klientų asocijuotomis struktūromis. Pagrindinis tikslas yra užkirsti kelią ateities burbulų susidarymui. O karti patirtis sako, kad sprogo ne kas kitas, o nekilnojamojo turto burbulas. Dėl to norisi stabilios plėtros, o ne neatsakingo gundymo ir pasidavimo tam gundymui“, - mėnesio pradžioje DELFI konferencijoje sakė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.

Analitikai ir rinkos dalyviai neabejoja, kad naujos taisyklės paveiks NT rinką: kurį laiką kainos neturėtų kilti, bet ir gali koreguotis žemyn. O patys bankai sveikina tokią LB iniciatyvą.

Lietuvos rinkos lyderio pagal naujai išduodamas paskolas banko „Nordea“ Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Jaunius Marinskas teigia, kad tokiam LB sprendimui pritaria ir paskolų sąlygos griežtės. „Manome, kad pirminio įnašo padidinimas būsto pirkėjus skatins taupyti ir dar atsakingiau vertinti savo finansines galimybes. Be to, bankams skolinant mažesnes sumas mažės kliento rizika, o gyventojai savo ruožtu turės mažesnę skolos naštą. Toks sprendimas naudingas abiems šalims“, - sako J. Marinskas.

„Įvertinant situaciją po krizės ir jos skaudžias pamokas, Lietuvos banko iniciatyva yra teisinga ir sveikintina. Galima diskutuoti ir tobulinti kai kurias detales – būtent tą kartu ir aptarinės Lietuvos
bankai. „Danske bankas“ palaiko tokią iniciatyvą ir ketina prie jos prisijungti“, - sako „Danske banko“ Verslo plėtros tarnybos direktorius Norbertas Žioba.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją