Ekonomistų teigimu, Lietuvos ekonomikos augimui teigiamos įtakos turėjo didėjusi statybos darbų apimtis, palanki darbo rinkos padėtis ir slopstantis kainų augimas. Pasak jų, teigiamų tendencijų galima tikėtis ir ateityje, bet dėl geopolitinių ir makroekonominių priežasčių neapibrėžtumas išlieka.
D. Imbrasas: nors tikimės, kad Lietuvos ekonomika nuosaikiai augs, jos raidą gaubia neapibrėžtumas
Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas teigė, kad labiausiai Lietuvos ekonomikos aktyvumą skatino slopstantis kainų augimas ir palanki padėtis darbo rinkoje. Visgi, pasak jo, dėl geopolitinių veiksnių tolimesnę Lietuvos ekonomikos raidą gaubia neapibrėžtumas.
„Po du ketvirčius trukusio kryčio Lietuvos ekonomika šių metų antrąjį ketvirtį vėl augo. Labiausiai jos aktyvumą skatino sparčiai didėjusi statybos darbų apimtis, dėl atnaujintos AB „Achema“ veiklos ir didesnės naftos perdirbimo apimties ūgtelėjęs apdirbamosios gamybos aktyvumas, o slopstantis kainų augimas ir vis dar palanki padėtis darbo rinkoje teigiamai veikė namų ūkių vartojimą. Didėsianti gyventojų perkamoji galia, gausėsiančios investicijos ir prognozuojama palankesnė užsienio prekybos partnerių padėtis leidžia tikėtis, kad Lietuvos ekonomika artimiausiais ketvirčiais taip pat nuosaikiai augs“, – teigė D. Imbrasas.
„Vis dėlto tolesnę Lietuvos ekonomikos raidą tebegaubia didelis neapibrėžtumas“, – pridūrė jis.
Pasak LB ekonomisto, po pusantrų metų trukusios vangios plėtros, 2022 m. paskutinį ketvirtį statybos sektorius pradėjo atsigauti, o 2023 m. gegužės mėn. darbų apimtis buvo didžiausia nuo duomenų skelbimo pradžios. Visgi, jo teigimu, tiek gyvenamųjų, tiek negyvenamųjų pastatų statybos plotai mažėjo, kas turėtų neigiamai paveikti tokių statybų apimtis.
„Šių metų balandžio–gegužės mėn. vidutinė statybos sektoriaus darbų apimtis, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo 8 proc. didesnė nei pirmąjį ketvirtį ir 12 proc. didesnė nei prieš metus. Nors reikšmingai paaugo visų pagrindinių statybos sektoriaus segmentų – gyvenamosios, negyvenamosios ir inžinerinės – statybos darbų apimtis, itin palankiomis tendencijomis išsiskiria būtent pastaroji. Jos augimui reikšmingą įtaką daro Europos Sąjungos (ES) paramos fondų lėšomis finansuojami projektai ir, tikėtina, investicijos į atsinaujinančiosios energetikos generaciją“, – komentavo jis.
„Statybos sektorių vėsina pakilusios palūkanų normos. Nors tiek gyvenamųjų, tiek negyvenamųjų pastatų statybos apimtis balandžio–gegužės mėn. didėjo, tačiau šių metų pirmąjį ketvirtį tiek pradėtų statyti pastatų plotas, tiek leistų statyti pastatų plotas buvo pastebimai mažesnis nei prieš metus“, – pridėjo jis.
Taip pat, D. Imbraso nuomone, slopstantis kainų augimas ir vis dar palanki padėtis darbo rinkoje palankiai paveikė mažmeninės prekybos tendencijas. Bet, pasak jo mažmeninės prekybos mastai vis dar 1,3 proc. mažesni nei prieš metus, o namų ūkiai ir toliau telkiasi į būtinojo vartojimo prekes ir vangiai perka didesnius pirkinius.
„Pastaraisiais mėnesiais sparčiau augo būtinojo vartojimo prekių prekyba, pavyzdžiui, maisto, o nebūtinojo vartojimo prekių – vis dar mažėjo. Tokiai mažmeninės prekybos raidai reikšmingą įtaką darė slopstantis kainų augimas ir toliau palanki padėtis darbo rinkoje. Šių metų antrąjį ketvirtį vėl pradėjusi didėti namų ūkių perkamoji galia teigiamai veikė vartojimą, ypač tų namų ūkių, kurių vartojimo sprendimus ribojo santykinai žemos ir sparčiai nedidėjusios pajamos. Vis dėlto namų ūkiai ir toliau vangiai įsigydavo didesnius pirkinius“, – teigė jis.
I. Genytė-Pikčienė: Lietuvos ekonomika antrąjį ketvirtį siuntė nevienareikšmius signalus
Tuo metu INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tikino, kad tolimesnę Lietuvos ekonomikos trajektoriją gali nulemti neslopstantis neapibrėžtumas, sudėtingos geopolitinės aplinkybės ir cikliniai tam tikrų sektorių iššūkiai.
„Neslopstantis neapibrėžtumas, kylančių palūkanų našta, vangi eksporto paklausa ir sudėtingos geopolitinės aplinkybės veikia verslo lūkesčius, kai kurie sektoriai pasirodė geriau, nei buvo galima tikėtis metų pradžioje. Prie ekonomikos atsparumo prisidėjo informacinių ir ryšių technologijų, transporto ir saugojimo, statybų ir kai kurios į vidaus rinką orientuotų paslaugų veiklos. Tuo tarpu, pramonė, nekilnojamojo turto operacijos susiduria su cikliniais iššūkiais ir demonstruoja prastesnius rezultatus“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Anot jos, antrojo pusmečio perspektyvose yra daug neapibrėžtumo dėl galimų žemės ūkio sektoriaus ir eksportuotojų problemų. Taip pat ji nerimauja, kad Kinijos ekonomikos raidos spartėjimas, veikdamas žaliavų rinkas, gali pakurstyti infliaciją.
„Vertinant ateities perspektyvas, neapibrėžtumas išlieka didelis. Nemažai rizikų slepia trečiasis ketvirtis, nes tuomet BVP struktūroje reikšmingą svorį turi žemės ūkis ir derliaus rezultatai, kurie dėl nepalankių orų gali būti gerokai prastesni nei pernai. Antroji metų pusė kol kas pragiedrulių nežada ir eksportuojančiai pramonei, nes aukštų palūkanų poveikis verslo apsukoms išsivysčiusiose šalyse dar tik įsibėgėja“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Nerimo židiniu tampa ir paskelbta Kinijos ekonomikos skatinimo ambicija. Spartesnė Kinijos raida tiesiogiai paveiktų žaliavų rinkas ir stumteltų kainas, o tai galėtų pakurstyti infliaciją“, – pridūrė ji.
Visgi ekonomistė pabrėžė, kad atsižvelgiant į sąlygas ir rinkas, statybų sektorius rodo netikėtiną atsparumą. Jos manymu, šiam sektoriui ypač padėjo ES struktūrinėmis lėšomis finansuojamas statinių vystymas.
„Nudžiugino geri statybų sektoriaus rezultatai, nes išsikvėpus komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkoms, sunku buvo tikėtis statybų proveržio. Verslo apetitas investicijoms ir plėtrai yra stipriai susilpnėjęs dėl ciklinių makroekonominių veiksnių, karo ir agresorių kaimynystės keliamo neapibrėžtumo ir kylančių palūkanų normų“, – aiškino ji.
„ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas inžinerinių statinių vystymas su kaupu kompensavo netektis kituose statybų sektoriaus segmentuose. Įlietos į ekonomiką viešosios investicijos tinkamu momentu suveikė kontracikliškai ir amortizavo ciklinius neigiamus padarinius ir kitų ekonominių veiklų praradimus“, – paminėjo ji.
T. Povilauskas: BVP augimas viršijo lūkesčius, bet pramonės atsigavimo tikėtis per anksti
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebėjo, kad nors namų ūkio vartojimo mastas auga, o infliacija leidžiasi žemyn, pramonės atsigavimo tikėtis yra anksti.
„Antrą šių metų pusmetį ekonomikai teigiamą įtaką darys stiprėsiantis namų ūkių vartojimo mastas ir valdžios sektoriaus investicijos, tačiau pramonės atsigavimo tikėtis dar per anksti“, – teigė T. Povilauskas.
„Mažmeninės prekybos nuosmukis antrą ketvirtį buvo mažesnis negu prieš metus dėl to, kad gyventojų pajamos dar augo istoriškai sparčiai, o infliacija leidosi žemyn. Darbo rinkoje padėtis taip pat liko stabili. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis irgi neblogėjo, ir tai taip pat rodo, kad namų ūkių finansinė padėtis liko stabili. Netgi greitai augusi tarpbankinių palūkanų EURIBOR norma kol kas nepadarė neigiamos įtakos gyventojų lūkesčiams. Trečią ketvirtį metinė infliacija jau bus mažesnė negu vidutinis disponuojamų pajamų augimas, todėl po ilgo laikotarpio galime pamatyti ir teigiamą mažmeninė prekybos pokytį“, – aiškino jis.
Taip pat ekonomistas paminėjo, kad toliau prastėja medienos gaminių sektoriaus rezultatai, o baldų gamybos produkcijos vertės nuosmukis siekė per 18 proc.
„Didžiausio Lietuvoje apdirbamosios gamybos sektoriaus pagal sukuriamą pridėtinę vertę – baldų gamybos – produkcijos vertės nuosmukis antrą ketvirtį dar padidėjo ir buvo 18,4 procento. Suprastėjo ir kito Lietuvai svarbaus medienos gaminių sektoriaus rezultatai“, – paminėjo jis
T. Povilauskas atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiemet mažesnis grūdinių kultūrų derlius gali turėti iki 0,5 proc. punkto poveikį BVP.
„Trečią ketvirtį ekonomikos pokyčiui didelę įtaką daro grūdinių kultūrų ir rapsų derlius, kuris šiemet bus mažesnis. Kiek derlius bus mažesnis negu pernai, netrukus sužinosime. Jeigu jis bus kuklesnis iki 15 proc., metinis trečio ketvirčio BVP pokytis dėl to sumažėtų iki 0,5 proc. punktų“, – teigė T. Povilauskas.
ELTA primena, kad Valstybės duomenų agentūros skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2023 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ekonomika augo 2,8 proc., o palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, buvo 0,9 proc. didesnė.
Per visą 2023 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos BVP sudarė 33,7 mlrd. Eur to meto kainomis. Palyginti su 2022 m. pirmuoju pusmečiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,9 proc.
