aA
Ekonomistų teigimu, pastarųjų dienų įvykiai Baltarusijoje trumpuoju laikotarpiu neturės reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikai. Tačiau vertinant ilgesnę perspektyvą, jei tarp Lietuvos ir Baltarusijos santykiai paaštrėtų iki ekonominio lygio, kaip prognozuoja Marius Dubnikovas, kyla rizikų kai kuriems Lietuvos sektoriams, ypač priklausomiems nuo Baltarusijos rinkos. Be kita ko, vietoje ekonominių sankcijų kaimynei Žygimantas Mauricas siūlo Lietuvai priimti daugiau imigrantų iš Baltarusijos. Anot jo, tai būtų abipusė nauda Lietuvai ir nuo represijų bėgantiems baltarusiams.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Lietuvos geležinkeliai

Paaštrėjus ekonominiams santykiams, kiltų rizikų kai kurioms sritims

Kaip sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas, vertinant bendras prekybos apimtis, Baltarusija nėra itin didelė Lietuvos partnerė, tačiau mūsų kaimynė – svarbi kelioms sritims: turizmo, transporto sektoriams ir uosto krovos įmonėms.

„Gauname tiesioginių pinigų iš Baltarusijos, importuodami farmacijos, mašinų inžinerinius gaminius. Kitas dalykas, jei santykiai aštrėtų ir užsidarytų sienos, nukentėtų turizmo sektorius, nes, vertinant turistų skaičių Lietuvoje, kiek jų atveža pajamų, baltarusiai sudaro reikšmingą dalį – ketvirtį.

Taip pat Baltarusija svarbi Lietuvos geležinkeliams, nes iš Baltarusijos atsivežame įvairių žaliavų, per Lietuvos geležinkelius gabenami tranzitiniai kroviniai, kurie vėliau suteikia pajamas krovos įmonėms uoste. Jei santykiai aštrėtų iki ekonominio bendradarbiavimo lygio, šios sritys, be abejo, tai labiausiai pajustų“, – įžvalgomis dalijasi M. Dubnikovas.

Anot pašnekovo, pastaruoju metu Baltarusijoje vykstantys neramumai greičiausiai neturi itin didelės reikšmės Lietuvos įmonių veiklai Baltarusijoje, mat jie labiau susiję su politika. Vis dėlto, M. Dubnikovo teigimu, investuotojai kaimyninėje šalyje su nerimu laukia įvykių pabaigos.

„Kas Baltarusijoje investavo, atidarė fabrikus, tikrai su nerimu žvelgia į tą pusę. Kai buvo Krymo įvykiai, o lietuviai buvo ten investavę, be abejo, nuostolių nurašymai buvo dideli. Todėl ir investavusiems Baltarusijoje – tikrai neramios dienos. Klausimas – kokio lygio eskalacija bus pasiekta, kokios sankcijos tarp šalių bus skelbiamos, – ar tai lies ekonomiką, ar tik politinius veikėjus“, – svarsto ekonomistas.

Marius Dubnikovas
Marius Dubnikovas
© DELFI / Domantas Pipas

Dubnikovas: Baltarusijoje sumažės investicijų srautai

Baltarusija, kaip teigia pašnekovas, lietuvių investuotojams – įdomi, pakankamai didelė rinka. M. Dubnikovas pažymi, kad Baltarusijos patrauklumas Lietuvai – itin specifinis: tai yra žemų pajamų šalis, tačiau labiausiai ji traukia investuotojus, besidominčius ir Rusijos rinka.

„Lietuvių investuotojams Baltarusijos rinka įdomi dėl santykio su Rusija, čia nėra tarpusavio sienos. Interesas (investicijų – Delfi) išliks, tik norint atsakyti, kokio dydžio, reikia žinoti, koks bus santykis tarp Rusijos ir Baltarusijos.

Kol kas sunku pasakyti, kas sėdi prie žaidimų stalo ir kokioms jėgoms atstovauja. Sunku spręsti, kokia bus Baltarusija po mėnesio ar šešių, kokius santykius šalis turės su Europos Sąjunga ir Rusija. Visa tai leistų atsakyti į klausimą, ar Baltarusija, kaip šalis, bus patraukli investicijoms“, – pažymi finansų analitikas ir priduria, kad Lietuvos investicijos Baltarusijoje neužima pačios svarbiausios dalies investicijų lauke.

Abejoju, kad po šių įvykių taip drąsiai kas nors norės investuoti į šalį, kurioje potencialiai gresia ilgesnio periodo neramumai. Galima prognozuoti, kad vis tik investiciniai srautai mažės.
Marius Dubnikovas

Apibendrindamas pastarųjų dienų įvykius Baltarusijoje M. Dubnikovas pažymi, kad šis chaosas – trumpalaikis, tačiau ilguoju laikotarpiu, kaip prognozuoja, šioje šalyje gali sumažėti investicijų srautai.

„Tikėtina, kad tam tikri sutrikimai – duomenų srautai ir pan. – bus atstatyti. Ilguoju periodu sunku tikėtis, kad čia didėtų investicijų srautai. Abejoju, kad po šių įvykių taip drąsiai kas nors norės investuoti į šalį, kurioje potencialiai gresia ilgesnio periodo neramumai. Galima prognozuoti, kad vis tik investiciniai srautai mažės“, – sako jis.

Komentuodamas, koks galėtų būti poveikis Lietuvai ilguoju laikotarpiu, ekonomistas tikina, kad yra rizika transporto, krovos įmonėms, tačiau bent kol kas, anot jo, itin sunku tikėtis, kad įvyks dramatiškų pokyčių.

„Baltarusijai irgi naudingas santykis (su Lietuva – Delfi), jiems reikia užsienio valiutos, neišvengiamai turi prekiauti su užsieniu, kad išlaikytų šalies ekonominį stabilumą, o Lietuva – patraukliausias kanalas prie jūros, per kur galima išvežti prekes. Greičiausiai bent esama padėtis bus palikta politinio lygio kovose, o tolesni pokyčiai priklausys nuo situacijos – ar ji aštrės, ar švelnės. Tačiau šiandien sunku tikėtis, kad labai nukentėsime“, – vertina M. Dubnikovas.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Andrius Ufartas

Mačiulis: nereikėtų sureikšminti trumpalaikių prekybinių ryšių

Komentuodamas galimą Baltarusijos įvykių poveikį Lietuvos ekonomikai „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad nereikėtų sureikšminti trumpalaikių prekybinių ryšių tarp Lietuvos ir Baltarusijos, paminant pamatines vertybes, tokias kaip demokratija, rinkimų laisvė ir žmogaus teisės.

„Būtų klaidinga galvoti, kaip nepakenkti Lietuvos ir Baltarusijos ekonominiams santykiams, bandant daryti spaudimą Baltarusijai ir siekiant padėti sukurti demokratiją mūsų kaimyninėje valstybėje. Trumpuoju laikotarpiu turime moralinę pareigą padėti Baltarusijos piliečiams, bet ilguoju laikotarpiu Lietuva turėtų daug daugiau naudos, jei kaiminystėje būtų ne skurstanti totalitarinė, o klestinti demokratinė valstybė, kurios pragyvenimo lygis priartėtų prie Lietuvos ir kitų ES valstybių“, – sako N. Mačiulis.

Vertinant prekybinius ryšius, baltarusiškų prekių tranzitą per Lietuvą, imigrantų srautus, būtų galima suskaičiuoti eurais, kokia būtų įtaka, bet ji – tikrai nesvarbi, lyginant su kitais ekonominiais procesais ir vertinat iš ilgalaikių perspektyvų.
Nerijus Mačiulis

Anot jo, šiuo metu Baltarusijos įmonėse vykstantys darbuotojų streikai ir gyventojų protestai trumpuoju laikotarpiu Lietuvai turės minimalią įtaką: „Vertinant prekybinius ryšius, baltarusiškų prekių tranzitą per Lietuvą, imigrantų srautus, būtų galima suskaičiuoti eurais, kokia būtų įtaka, bet ji – tikrai nesvarbi, lyginant su kitais ekonominiais procesais ir vertinat iš ilgalaikių perspektyvų.“

Mauricas: turėti ekonomiškai nestabilų ir silpną kaimyną nėra gerai nė vienai valstybei

„Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico vertinimu, ne tik pastarųjų dienų, bet ir kelerių metų Baltarusijos ekonominė situacija nežada nieko gero, nes šioje šalyje tolygiai mažėja paramos srautas iš Rusijos, taip pat kaip ir naftos dujų tranzitas, griežtėja ir paramos sąlygos.

„Pastaruosius metus Baltarusijos ekonomika atrodė labai prastai. 2014 m. Baltarusija buvo arčiau Lietuvos ir Baltijos šalių ekonomikų, bet dabar pagal savo ekonomiką ji tampa artimesnė Ukrainai. Tai yra ilgalaikė tendencija“, – sako ekonomistas ir priduria, kad turėti ekonomiškai nestabilų ir silpną kaimyną nėra gerai nė vienai valstybei, o po šių įvykių Baltarusijoje, jo manymu, šios tendencijos dar labiau paaštrės.

Kaip pasakoja Ž. Mauricas, iki 2014–2015 m. Baltarusijos pramonės sektoriuje ir mažmeninėje prekyboje iš Lietuvos buvo nemažai investicijų, tačiau vėliau dėl prastos Baltarusijos ir Rusijos ekonominės situacijos šios investicijos šiek tiek sustojo, o šiuo metu prisideda ir papildomas geopolitinis rizikos faktorius.

Todėl ekonomistas įsitikinęs, kad Baltarusija lietuvių ir kitų šalių investuotojams ateityje bus vis mažiau patraukli šalis. Vis dėlto jis pažymi, kad dėl to Lietuvai nereikėtų nerimauti, mat taip mūsų šalis galės prisitraukti daugiau investicijų. Anot pašnekovo, investuotojai nuo Lietuvos toliau į Rytus nutolusias šalis nebedrįsta investuoti.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Domantas Pipas

„Yra tam tikras iššūkis – ilguoju laikotarpiu turėti tokį kaimyną nėra Lietuvos interesas, geopolitinės grėsmės gali smogti ir antruoju galu – padidinti pačios Lietuvos geopolitinę riziką. Astravo atominė elektrinė – viena iš mažesnių detalių. Apskritai niekas nenori turėti tokį kaimyną, nes tai – tiksinti bomba. (...) Visa autoritarinio režimo sistema – sustabarėjusi. Paprastai tokios sistemos būna stabilios, kol nenutinka pokyčių.

Net jei jų šiuo metu nenutiks, galimybė kitų rinkimų metu matyti pokyčių – dar didesnė. Tačiau tie pokyčiai dažniausiai būna nei itin taikūs, nei ekonomiškai itin teigiami bent jau trumpuoju laikotarpiu, nes nebūna susiformavusio elito, kuris galėtų pakeisti esamą valdžią. Tai yra nepakankamai demokratinių valstybių didžiausias iššūkis. Jeigu pokytis anksčiau ar vėliau įvyks, gali būti dar daugiau suirutės. Tai yra grėsmė“, – pabrėžia Ž. Mauricas.

Yra tam tikras iššūkis – ilguoju laikotarpiu turėti tokį kaimyną nėra Lietuvos interesas, geopolitinės grėsmės gali smogti ir antruoju galu – padidinti pačios Lietuvos geopolitinę riziką. Astravo atominė elektrinė – viena iš mažesnių detalių. Apskritai niekas nenori turėti tokį kaimyną, nes tai – tiksinti bomba.
Žygimantas Mauricas

Ekonomistai: sankcijas būtina koordinuoti su kitomis šalimis

Kaip dar vieną galimą grėsmę ekonomistas įvardija ES sankcijas, jei šios būtų nukreiptos ne tik į asmenimis, tiesiogiai susijusius su represijomis ir galimu balsų klastojimu, o būtų įvestos platesniu mastu. Anot jo, dėl to gali tiesiogiai nukentėti prekyba ir investicijų srautai su Lietuva.

„Lietuva akivaizdžiai – viena pagrindinių partnerių su ES, todėl dalį ekonominės naštos turėsime prisiimti. Idealiausias variantas Lietuvai – jei Baltarusija lanksčiai pereitų į demokratinį kelią, būtų surengti tikri demokratiniai rinkimai. Bet nei esamoji valdžia nenori jos paleisti, nei naujoji būtų pajėgi perimti valstybės vairą“, – tikina Ž. Mauricas.

Ekonomistas skeptiškai vertina galimas ekonomines sankcijas Baltarusijai, mat bendro pobūdžio ekonominės sankcijos, anot jo, dažniausiai nepasiekia savo tikslų. Kaip pavyzdį jis pateikia Rusijos sankcijas Lietuvai: iš pradžių gali pasijusti netekčių, tačiau vėliau verslas persiorientuoja ir randa kitų rinkų. Vis dėlto kai kurie verslai esą gali ir neišgyventi. Lietuvai, anot ekonomisto, pasisekė, nes atrado kitas rinkas. Jei tokios ekonominės sankcijos būtų taikomos Baltarusijai, kaip teigia, nukentėtų plačioji visuomenė.

„Baltarusija pultų dar labiau į glėbį Rytų kaimynams – Rusijai, Kinijai, centrinėms Azijos šalims. (...) Vyktų visos ekonomikos persiorientavimas ir tuomet būtų dar sunkiau visuomenę pritraukti prie Vakarų. Sankcijos turi būti nukreiptos į asmenis – valdantįjį elitą, kiek įmanoma minimalizuojant neigiamą poveikį plačiajai visuomenei.

(...) Sankcijas būtina koordinuoti su kaimynais, kurie kai kurias atvejais yra ir konkurentai. Jei Lietuva šoks aukščiau bambos, kiti gali pasinaudoti situacija ir perimti dalį verslo ar didesnį dalį ekonominės įtakos“, – pažymi Ž. Mauricas.

Ekonomistai – apie neramumų Baltarusijoje pasekmes Lietuvai: kai kuriems sektoriams kyla rizikų
© AFP / Scanpix

M. Dubnikovo manymu, viena Lietuva nesiims sankcijų Baltarusijai, greičiausiai, anot jo, bus stengiamasi remtis ES pozicija Baltarusijos atžvilgiu.

„Apie ekonomines sankcijas dar anksti kalbėti. Tikriausiai viskas prasidės nuo pavardžių sąrašo, kuriems asmenims bus ribojama galimybė patekti į ES erdvę, užsiimti verslu ir pan. Einant tokiu keliu, labai tikėtina, Lietuvai ekonominiai nuostoliai neturėtų būti reikšmingai dideli.
Didesnis svoris buvo Rusijos sankcijos, kai verslas turėjo persiorientuoti į kitą pusę, nes tai – reikšmingesnis partneris, o Baltarusija yra labiau kai kurių sektorių, bet ne bendrai viso Lietuvos verslo problema“, – pažymi finansų analitikas.

Lietuva gali kviestis kuo daugiau baltarusių, ypač nukentėjusių, čia važiuoti kurtis, dirbti, tuo pačiu vykdyti politinę, demokratinę veiklą ir pan. Lietuvai imigracijos vis tiek reikės.
Žygimantas Mauricas

N. Mačiulis pritaria, kad Lietuva dėl sankcijų Baltarusijai turi turėti bendrą poziciją su ES ir neturėtų kelti klausimo, ar trumpuoju laikotarpiu tai pakenks šalies ekonomikai: „Gali būti, kad pakenks, bet tai – nedidelė kaina, siekiant, kad kaimyninė valstybė būtų demokratinė ir ilguoju laikotarpiu galėtų klestėti.“

Mauricas pasiūlė galimybę Lietuvai – kviestis daugiau baltarusių

Ž. Mauricas išvardijo keturis aspektus, kuo Lietuvai svarbi partnerystė su Baltarusija. Pirmiausia tai – transporto sektorius. Lietuva – pagrindiniai Baltarusijos vartai į pasaulį, eksportuojančios įmonės naudojasi geležinkelių ir uosto infrastruktūra.

Kitas svarbus ryšys su Baltarusija – turizmas. Vilnius, Druskininkai ir kiti regionai gauna didelę naudą iš baltarusių turistų. Trečias dalykas – Lietuvos pramonės investicijos Baltarusijoje.

Lietuvai taip pat itin svarbūs migracijos srautai iš Baltarusijos, nes šalyje įsidarbina vis daugiau baltarusių. Jei anksčiau į Lietuvą daugiausiai atvykdavo ukrainiečių, dabar pagrindinis ir didėjantis darbuotojų srautas – iš Baltarusijos.

Ekonomistas pateikia ir galimybę Lietuvai, kaip šalis galėtų padėti baltarusiams. Ž. Maurico teigimu, Lietuva turėtų didinti imigracijos srautus iš šios šalies.

„Lietuva gali kviestis kuo daugiau baltarusių, ypač nukentėjusių, čia važiuoti kurtis, dirbti, tuo pačiu vykdyti politinę, demokratinę veiklą ir pan. Lietuvai imigracijos vis tiek reikės. <...> Kuo kultūrinis ir geografinis atstumas mažesnis, tuo lengviau integruotis. Į Lietuvą atvyksta darbuotojų iš Malaizijos, Filipinų, kitų šalių, jiems čia sunkiau integruotis, baltarusiams – žymiai lengviau. Didžioji dalis Baltarusijoje persekiojamų žmonių – labiau provakarietiški, vertybine prasme panašūs į mus.

Manau, kad šis dalykas turi būti išnaudojamas. Universitetai skundžiasi, kad trūksta studentų – prašau, tai būtų labai geras gestas. Pas mus, ypač IT srityje, trūksta specialistų, o Baltarusijoje jų – perteklius. Šalyje mažiau investicijų, o švietimo lygis nuo Lietuvos itin nesiskiria“, – svarsto pašnekovas.

Anot jo, tokiu būdu naudą pajustų Lietuva ir tuo pačiu tai būtų pagalba baltarusiams: „Jei žmogus baiminasi dėl persekiojimo arba yra persekiojamas, tai jis vis tiek ieškos būdų, kaip iš ten ištrūkti.“

Ž. Mauricas skaičiuoja, kad Lietuva galėtų priimti iki 100 tūkst. baltarusių. „Lietuva galėtų sakyti, kad prioritetą teikia baltarusiams ir į šalį priimti po kelis ar keliolika tūkstančių per metus, jei jie nori“, – sako jis.

Kaip skelbiama Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje, vertinant 2018 m. Lietuvos prekybos apimtis su užsieniu, Baltarusija užėmė 11 vietą. Prekybos apyvarta su šia šalimi sudarė 1,8 mlrd. Eur.

Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos Baltarusijoje sudarė 121,5 mln. Eur ir pagal šį dydį užėmė 8 vietą. Daugiausiai investuota į didmeninę ir mažmeninę prekybą, privatų nekilnojamojo turto įsigijimą ir pardavimą, apdirbamąją gamybą, transportą ir saugojimą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(34 žmonės įvertino)
2.6765

Europoje penktą mėnesį iš eilės didėja nedarbas (1)

Šių metų rugpjūtį nedarbas euro zonoje augo penktą mėnesį iš eilės ir pasiekė...

„BAA Training China“ vadovas – Vytautas Ledakas

Verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamos aviacijos verslo grupės „ Avia Solutions Group “...

Plėtrą numačiusiam „Montuotojui“ vadovauja Pargaliauskas (1)

Metalo apdirbimo ir pramoninės statybos bendrovės „ Montuotojas “ generaliniu direktoriumi...

Vaistų gamintojai atmeta Karbauskio kaltinimus: specialiai kainų nedidiname (6)

Vaistų gamintojų atstovai atmeta valdančiųjų „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio...

Tyrimas: Londonas dėl „Brexito“ neteks 7500 finansų darbo vietų (2)

Finansų bendrovės dėl „ Brexito “ neteks daugiau nei 7 500 darbo vietų, kurios perkeltos į...

Top naujienos

Jokubaičio baudų metimai mačo pabaigoje pergale pasaldino Schillerio debiutą Eurolygoje (283)

Martino Schillerio debiutas Eurolygoje buvo įtemptas, bet malonus. Po 7 mėnesių pertraukos su...

Atostogauti išvykusius lietuvius įspėja: nepadarykite vienos klaidos, nes turėsite daug nemalonumų (22)

Šimtai lietuvių skubiai išėjo atostogų ir išskrido atostogauti į saugia kryptimi šiuo metu...

Patyręs grybautojas patarė, ar dar verta šį savaitgalį eiti grybauti ir ką galima rasti (34)

Lietuviai keletą savaitgalių iš eilės siaubė miškus, o socialiniai tinklai mirgėjo...

Etiketo ekspertė sukritikavo Prancūzijos ir Latvijos pirmųjų ponių stilių (121)

Prezidento Emmanuelio Macrono ir jo sutuoktinės Brigitte vizitas Lietuvoje baigėsi prieš...

Nausėda apie Baltarusiją: pereiname prie antrojo etapo – sankcijų

Nelegitimus Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka atmetė visus Lietuvos ir kitų šalių...

Ant mirties slenksčio atsidūręs tenoras Vyšniauskas: koronavirusas pavojingas ir apgaulingas (217)

Ką reiškia sirgti koronavirusine infekcija COVID-19 garsus operos solistas, 48 metų Vaidas...

Gudaitis su buvusių žalgiriečių kompanija darsyk nuskriaudė „čempionus be trofėjaus“

Stambulo „Anadolu Efes“ žavėjo krepšinio gerbėjus ir pirmavo Eurolygoje, kol sezono...

Depresija, bloga nuotaika, o gal tiesiog tinginystė? Medikas pasakė, kaip atskirti ligą nuo liūdesio (66)

Matyt, nedaugelis žino, kad šiandien minima Europos depresijos diena. Ši liga nežiūri nei...

Jurga Jurkevičienė | D+ nariams

Nuskandino virusą antikos Atlantidoje. Ar tai įmanoma? Klauskime Donatellos Versace spec. Delfi Plius iš Romos (2)

Italijos mados ekspertai šiomis dienomis svarsto, kas turėjo įtakos daugybei dizainerių per Milano...

Automobilyje prie miško mergina ne juokais išsigando – dabar renkasi kitokius susitikimus (9)

Su vaikinu susipažinome socialiniame tinke, feisbuke. Turėjome keletą bendrų draugų, todėl...

|Maža didelių žinių kaina