„Jų (akcizų - BNS) didinimo negalima išvengti, nes turime artėti prie ES vidurkio, ypač kalbant apie tabako akcizą. Vis dėlto, labiau didinamas akcizas stipresniems alkoholiniams gėrimams, o šiame segmente yra didesnis šešėlis“, - BNS teigė „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tokios pat nuomonės laikosi ir DNB banko vyresnysis analitikas Donatas Brazdžius.
„Akcizai, jei lyginame su ES šalimis, Lietuvoje jie yra gana maži, tai dar galima juos kelti. Tačiau žiūrint, kad būtų tvarus biudžetas, ilgame laikotarpyje valstybė turėtų stengtis mažinti išlaidas, o ne didinti mokesčius, nes tai reikštų, kad augs šešėlinė ekonomika“, - BNS sakė D.Brazdžius.
Ž.Maurico teigimu, padidėję šešėlinės ekonomikos mastai neleis pasiekti akcizo surinkimo planų.
„Mano vertinimu, būtų buvę geriau didinti visiems vienodai arba netgi šiek tiek daugiau didinti silpnesniems gėrimams. Aišku, jiems didinti irgi yra nepatrauklu dėl tos priežasties, kad jie yra labai svarbūs žaidėjai mūsų vidaus rinkoje, perka daug žaliavų, yra visa rinkos grandinė. Bet vardan to šešėlio galėtų kažkiek pasiaukoti“, - svarstė analitikas.
Kitų metų biudžeto projektas numato, kad nuo metų pradžios didės akcizas rūkomajam tabakui, nuo kovo 1 dienos - cigaretėms, alui, vynui ir etilo alkoholiui. Dėl to 20 cigarečių pakelis pabrangs vidutiniškai apie 0,09 euro (31 centu), 17 vienetų cigarų ar cigarilių pakelis - 0,05 euro (17 centų), 0,5 litro alaus - 0,015 euro (5 centais), o etilo alkoholio - 0,059 euro (0,2 lito).
Skaičiuojama, kad valstybės biudžetas gaus apie 14,74 mln. eurų (50,89 mln. litų) papildomų pajamų.