„Iš vienos pusės tai, matyt, yra gal net ir strateginis ėjimas nepaliekant daug erdvės „pageidavimų koncertui“ Seime“, – Eltai sakė „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ketvirtadienį Vyriausybės patvirtintame kitų metų valstybės viešųjų finansų plane planuojamos 17 mlrd. eurų pajamos ir 20,5 mlrd. eurų išlaidos. Deficitas sudarys 2,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skolos lygis – 39,8 proc. BVP.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė po posėdžio žurnalistams sakė, jog 2,9 proc. deficitas – „raudona linija“, kuri peržengta nebus, kadangi yra arti ES Mastrichto kriterijaus, įpareigojančio valstybes neviršyti 3 proc. deficito. ES prie fiskalinės drausmės taisyklių (kitas reikalavimas – neturėti didesnės nei 60 proc. nuo BVP skolos) ketina grįžti kitąmet.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, nustatydama tokį artimą ES fiskalinės drausmės taisyklėse numatytam limitui biudžeto deficitą, ministerija siekia apsidrausti nuo „pageidavimų koncerto“ Seime.
Parlamentarai kasmet svarstant biudžetą pateikia savo siūlymus, kam reiktų skirti papildomų lėšų.
„Prieš rinkimus tie patys politikai, kurie dabar akcentuoja perteklinio biudžeto grėsmę pažeisti Mastrichto kriterijų, įsisukus priešrinkiminei pasiutpolkei Seime siūlys pūsti išlaidas ir dar labiau gilinti tą biudžeto deficitą“, – teigė ekonomistė.
Vis dėlto, pažymėjo ji, išliekant dideliam ekonominiam ir geopolitiniam neapibrėžtumui, kyla ir rizika, jog Mastrichto kriterijus bus peržengtas. Pavyzdžiui, tikina ekspertė, jei ekonomika augs vangiau nei prognozuojama savo ekonominės raidos scenarijuje.
Ministerijos rengtose projekcijose, pagal kurias ir dėliojamas biudžetas, 2023 m. prognozuojamas 0,4 proc. ekonomikos nuosmukis, 2024 m. – 1,7 proc. BVP augimas.
„Žvelgiant į ateinančius metus ir turint omenyje, kad tiek makroekonominis neapibrėžtumas vis dar yra didesnis nei normaliomis sąlygomis, tiek ir geoekonominės įtampos gali pasireikšti, to manevro kitiems metams pasilikta labai ribotai. Norėtųsi, kad biudžeto deficitas galėtų būti suplanuotas su atsarga nuo tos Mastrichto kriterijaus ribos“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat pažymėjo įžvelgiantis riziką, kad 3 proc. deficito riba gali būti peržengta.
Jo teigimu, norint į ją „sutilpti“, bus svarbu užtikrinti, jog biudžeto pajamos augtų „taip pat agresyviai“ kaip ir išlaidos. Tą esą gali būti sunku pasiekti, kadangi nuo eksporto priklausoma Lietuvos ekonomika yra jautri pasaulio ekonomikos sukrėtimams.
„Priešingu atveju būtų peržengta 3 proc. BVP deficito riba. Tai yra gana ambicingas tikslas, kurį nebus lengva įgyvendinti, ypač pirmąjį 2024 m. pusmetį – dėl ženklių rizikų pasaulio ekonomikoje, ypač JAV“, – komentare teigia A. Izgorodinas.
„Pirmąjį 2024 m. pusmetį biudžeto pajamų eilutė ir biudžeto deficito rodikliai gal susidurti su iššūkiais dėl blogėjančių pasaulio „makro“ perspektyvų“, – pažymėjo ekonomistas.
Pasak jo, rinkos 2024 m. atidžiai seks, kaip Lietuvai sekasi subalansuoti savo biudžeto deficitą bei surinkti planuojamą pajamų lygį.
„Jei biudžeto deficitas viršys 3 proc. BVP ribą, gali pradėti didėti Lietuvos valstybės obligacijų pajamingumas, kas reiškia didesnes skolos aptarnavimo išlaidas. Todėl vienas pagrindinių 2024 m. biudžeto tikslų turi būti ne tik investicijos į gyventojų pajamų bei perkamosios galios palaikymą, bet ir biudžeto pajamų surinkimo užtikrinimas tam, kad biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. nuo BVP ribos“, – teigė A. Izgorodinas.
A. Izgorodino teigimu, kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planas yra „agresyvus per kelis aspektus“. Pasak jo, sveikintina, kad gyventojų pajamų didinimui kitąmet numatyta 1,7 mlrd. eurų, kadangi nuo 2022 m. dėl infliacijos smukus perkamajai galiai, ją kelti yra svarbu.
„Pagrindinis faktorius, kurį reikės stebėti 2024 m. – ar Vyriausybei pavyks įgyvendinti ambicingus išlaidų didinimo planus neperžengus 3 proc. BVP Mastrichto kriterijaus ribos“, – pabrėžė A. Izgorodinas.
I. Genytė-Pikčienė savo ruožtu antrino, jog biudžeto rengėjai numato reikšmingą gyventojų pajamų augimą.
„Žvelgiant į visas išlaidų iniciatyvas, kalbant apie gyventojų pajamas, uždirbančių žemiausias pajamas, dvigubai spartesnį, nei prognozuoja ministerija kitąmet kils atlyginimai, pensijų augimą, užuovėjos apraiškų biudžete tikrai yra nemažai. Viešojo sektoriaus, tarnautojų atlyginimų didėjimas taip pat numatytas pakankamai reikšmingas.
Tų socialiai į visuomenę, gyventojus orientuotų užmačių biudžete yra apstu“, – sakė ekonomistė.
Kitąmet, lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Remiantis švietimo susitarimu, šiai sričiai kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų. Iš jų mokytojų, pedagoginių darbuotojų atlyginimų didinimui numatoma – 219,2 mln. eurų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimui – 84,4 mln. eurų, pasirengimui pamokoms bendrojo ugdymo mokytojams nuo sausio 1 d. – 25,6 mln. eurų.
Didinti mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nekontaktinių valandų skaičių etate numatyta 13,8 mln. eurų, įtraukiajam ugdymui – 7,7 mln. eurų, profesiniam informavimui ir konsultavimui – 7,6 mln. eurų, o papildomoms pamokoms – 7,4 mln. eurų. Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai numatyta 21,5 mln. eurų.
