„Mums tai strategiškai labai svarbu, kadangi mūsų transporto skolinimo politikoje aplinkai draugiški jūrų uostai ir tvarus transportas yra labai svarbūs. Tai (Klaipėdos uostas – BNS) yra strategiškai svarbus jūrų transporto mazgas“, – BNS pirmadienį Vilniuje teigė Th. Ostros.
Jis ir Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas pirmadienį pasirašė sutartį dėl 65 mln. eurų paskolos krantinių rekonstrukcijai, gilinimui ir kitiems projektams.
„Kai matome tokio pobūdžio tvarią kryptį turinčias investicijas, mes esame suinteresuoti būti jų dalimi. Uosto veiklos dekarbonizacija, elektrifikavimas ir skaitmenizacija – visa tai mes norime pasiekti. Mes matome, kad tai yra šios investicijos kryptis“, – teigė EIB viceprezidentas.
Pasak Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, EIB paskola Klaipėdos uostui yra pavyzdys, kad Lietuvos įmonės alternatyvių finansavimo šaltinių ieško ne tik Europos Sąjungos (ES) ar šalies biudžete.
„Europos investicijų bankas turi aiškią strategiją tapti didžiausiu žaliuoju banku, skolinančiu tik tiems projektams, kurie prisideda prie tvarios aplinkos. Tai, kad bankas skolina uostui, investicijoms į krantines, uosto kanalo gilinimą prie krantinių bei apskritai uosto konkurencingumo didinimą, rodo, kad bankas ne tik mato grąžą, bet ir teigiamą tokių investicijų poveikį aplinkai“, – BNS sakė M. Skuodis.
Pasak A. Latako, siekdamas gauti paskolą Klaipėdos uostas įvykdė visus EIB keltus reikalavimus – bankas nesutiko investuoti tik į iškastiniam kurui skirtos infrastruktūros vystymą.
„Visi kiti mūsų pateikti projektai jiems buvo priimtini. Tikimės, kad šios sutarties pasirašymas leis mums tęsti investicinių projektų įgyvendinimą“, – BNS sakė A. Latakas.
„Žiūrint į ateitį, žiūrint į projektų mastą ir kiek mes jų darome suprantame, kad be pinigų tų idėjų ir projektų mes neįgyvendintume“, – pridūrė Klaipėdos uosto vadovas.
Th. Ostros teigė suprantantis rizikas, su kuriomis šiuo metu susiduria Klaipėdos uostas, tačiau, pasak jo, žiūrima į ateitį.
„Žinoma, suteikdami paskolą mes žiūrime į bendrą vaizdą. Tačiau neabejotina, kad ilguoju laikotarpiu jūsų transportas šiame regione bus itin svarbus. Žinoma, mes turime pakilimų ir nuosmukių, dabar esame labai dramatiškoje situacijoje, kai vyksta karas, o daugelis Europos regionų juda į recesiją. Tačiau mums reikia sutelkti dėmesį investicijoms į ateitį“, – teigė Th. Ostros.
„Visada yra su skolinimu susijusių rizikų. Tačiau tai mes matome kaip strateginę investiciją, kuri padės regionui turėti tvarų transportą“, – pridūrė jis.
Pasak A. Latako, didžioji dalis EIB paskolos bus skirta uosto krantinių rekonstrukcijai ir remontui bei kanalų gilinimui. Anot Klaipėdos uosto vadovo, dalis projektų pradėti anksčiau, dalis – nauji.
„Kadangi pinigų išėmimas numatytas per keturis metus, sutartis galioja šešiolika metų, matyt, tų projektų dar atsiras, kur mums tų pinigų reikės“, – teigė jis.
Anot A. Latako, esant poreikiui žaliesiems uosto projektams EIB yra pasiruošęs skirti papildomų lėšų.
„Paskolos, kurią mes gauname iš Europos investicinio banko, taip pat iš Šiaurės investicijų banko gautos paskolos, šiandien mums pakanka. Tačiau žiūrint į priekį pinigų tikrai gali prireikti“, – sakė Klaipėdos uosto vadovas.
Šiaurės investicijų bankas (NIB) 2020 metų pavasarį uosto krantinių rekonstrukcijai 19-kai metų paskolino iki 68 mln. eurų.
A. Latako teigimu, šiemet prognozuojama mažesnė krova bei pasikeitę krovinių srautai kol kas nekeičia uosto investicijų planų.
„Investiciniai projektai yra tiek svarbūs, kad jų negali įtakoti trumpalaikiai – metų, dvejų, trejų, iki penkių metų trukmės – įvykiai, kurie keistų mūsų investavimo į infrastruktūrą poziciją“, – teigė A. Latakas.
„Sudaryti mūsų strateginės veiklos planai rodo, kad visi mūsų suplanuoti projektai bus įgyvendinami, taip pat ir tie, kurie yra numatyti nauji“, – teigė uosto vadovas.
Pasak M. Skuodžio, šiuo metu taip pat kalbamasi su įvairiomis tarptautinėmis finansų institucijomis dėl naujų investicijų į Lietuvos susisiekimo projektus.
„Tikrai tų naujienų galime sulaukti. Parašai dar nesudėti, vyksta pokalbiai“, – teigė susisiekimo ministrai.
EIB skelbė, kad nauja jo paskola bus skirta 3,7 kilometro ilgio krantinių rekonstrukcijai, plėtrai ir gilinimui, kad jose būtų galima priimti didesnius laivus, gerinama geležinkelio prieiga prie jų, taip pat kitiems bendrajame uosto plane numatytiems darbams, kurių bendra vertė – 137 mln. eurų.
Uoste šiemet baigta 31 mln. vertės dviejų konteinerių krovai skirtų krantinių rekonstrukcija, direkcija šiemet pasirašė beveik 150 mln. eurų vertės sutartis dėl šiaurinio ir pietinio uosto bangolaužių rekonstrukcijų, taip pat vidinio ir išorinio kanalų gilinimo.
2022–2025 metais į uosto infrastruktūrą ketinama investuoti apie 350 mln. eurų, daugiau kaip pusę šios sumos numatoma skirti bangolaužių rekonstrukcijai, laivybos kanalui gilinti bei kitiems projektams, apie trečdalį – krantinių rekonstrukcijai bei geležinkelių plėtrai.
Pernai EIB suteikė finansavimą 14-ai įvairių projektų Lietuvoje, kurių bendra vertė siekia 454 mln. eurų.