"Praėjusią savaitę aptarėme daugelį techninių programos detalių, ir esame pasirengę priimti sprendimą per sausio 22 d. vyksiantį posėdį, - pareiškė interviu "Die Welt" ECB valdybos narys Benoitas Coeure. - Bet tai dar nereiškia, kad mes tikrai priimsime sprendimą".
Finansinės rinkos yra įsitikinusios, kad ECB taryba paskelbs savo planus, susijusius su vadinamojo "kiekybinio švelninimo", arba QE, programa per pirmąjį šių metų posėdį, vyksiantį sausio 22 dieną.
QE, vyriausybių obligacijų pirkimo programą, vykdo nemažai kitų pasaulio centrinių bankų, siekdami paskatinti savo ekonomikų augimą.
Tačiau yra nemažai šios programos kritikų, ypač jai nepritaria Vokietijos centrinis bankas, kurio įsitikinimu, QE susilpnina spaudimą vyriausybėms reformuoti savo ekonomikas.
Centrinio banko vadovas Mario Draghi apie naująją vyriausybinių obligacijų supirkimo programą, galinčią naujomis lėšomis "užtvindyti" regiono ekonomiką, gali paskelbti jau sausį.
Dauguma specialistų tikisi, kad ECB prisijungs prie savo kolegų iš JAV, Japonijos ir Didžiosios Britanijos bei praneš pradedantis kiekybinį skatinimą. Programos metu bus superkama vyriausybinių obligacijų dalis, proporcinga kiekvienos euro zonos valstybės banke laikomam indėliui.
M. Dragis anksčiau yra sakęs, kad norint priimti QE programą nebūtina, kad jai būtų vieningai pritarta. Tačiau B. Keras teigia, kad toks variantas nebūtų pageidaujamas.
"Tai būtų įmanoma ir leistina. Bet nerekomenduojama. Esu įsitikinęs, kad kuo daugiau tarybos narių balsuos už šias priemones, tuo būtų mažesnės rizikos", - sakė B. Coeure.
Savo interviu verslo laikraščiui "Handelsblatt" Prancūzijos centrinio banko pirmininkas Christianas Noyeris tvirtino, kad valdančiosios tarybos narių nuomonės dėl QE programos nėra smarkiai išsiskyrusios.
"Nėra taip, kad šiuo klausimu būtų susiformavusios dvi aiškios stovyklos. Yra kiek sudėtingiau, - sakė jis. - Daug kas iš mūsų per tam tikrą laiką kiek pakeitė nuomonę, ir dabar kyla klausimas, ar monetarinis švelninimas yra vienintelis būdas siekiant apsaugoti kainų stabilumą".
Vartojimo kainos euro zonoje gruodį, lyginant su 2013 m. gruodžiu, nukrito 0,2 proc., pirmą kartą nuo 2009 m. spalio, kai buvo užfiksuota defliacija bendrosios Europos valiutos regione.
