Atsižvelgdamas į tai, kad rizika „akivaizdžiai pakrypo į neigiamą pusę“, ECB teigė, jog remsis ateinantį mėnesį atnaujintomis augimo ir infliacijos prognozėmis, priimdamas sprendimą dėl „savo priemonių pakartotinio kalibravimo, reaguodamas į besiformuojančią padėtį“.
Bankas prakalbos apie tolesnius veiksmus praėjus dienai po to, kai Prancūzija ir Vokietija prisijungė prie Italijos ir Ispanijos, nustatydamos naujas karantino priemones, skirtas sustabdyti antrą COVID-19 bangą, kuri greičiausiai lems dar daugiau neigiamų ekonominių padarinių.
ECB įgyvendina 1,35 trln. eurų dydžio obligacijų supirkimo schemą, vadinamąją specialiąją pandeminę pirkimo programą (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP), siekdamas užtikrinti, kad skolinimosi išlaidos išliktų mažos ir būtų skatinama ekonomika.
Daugelis stebėtojų tikisi, kad programos apimtis bus išplėsta ECB posėdyje gruodžio mėnesį, o ketvirtadienį, kaip ir buvo manyta, bankas programos apimties nepakeitė.
ECB taip pat išlaikė nepakeistas rekordiškai mažas palūkanų normas. Frankfurte įsikūręs skolintojas paliko pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą nepakeistą, kuri ir toliau sudarys rekordinius 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento.
Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, išlieka minus 0,5 procento.
Tuo tarpu ECB vadovė vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) po banko posėdžio vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė, kad euro zonos atsigavimas artėja prie pabaigos, nes sparčiai augantis koronavirusinės infekcijos užkrato atvejų skaičius verčia šalis atnaujinti karantiną.
„Atsigavimas praranda pagreitį greičiau, nei tikėtasi po stipraus, tačiau dalinio ir netolygaus ekonominės veiklos atsigavimo vasaros mėnesiais“, – teigė Ch. Lagarde žurnalistams Frankfurte.
„Nuo vasaros fiksuojamas didelis koronaviruso infekcijos užkrato lygio augimas ir su tuo susijęs ribojamųjų priemonių sustiprėjimas – tai akivaizdžios kliūtys trumpalaikei perspektyvai“, – pridūrė ECB vadovė.
Nerimas dėl defliacijos
Precedento neturinti ECB paskatų programa yra skirta skatinti ekonomikos augimą ir padidinti atkakliai žemą infliaciją iki tikslinio lygio, kuris yra „šiek tiek mažiau nei 2 procentai“.
Visgi euro zonos infliacija, rugpjūti nukritusi į neigiamą zoną, rugsėjį siekė minus 0,3 proc., sukeldama baimę dėl defliacijos 19-os narių bloke.
Defliacija – kainų kritimo spiralė – kelia nerimą pinigų politikos formuotojams, nes gali atgrasyti klientus nuo išlaidų laukiant dar pigesnių kainų, sukuriant spaudimą įmonėms, kurios gali imti mažinai darbo vietų skaičių arba užsidaryti.
Infliacija Vokietijoje, didžiausioje Europos ekonomikoje, ketvirtadienį siekė minus 0,2 proc., kaip ir rugsėjį, o ją žemyn tempė žemesnės energijos kainos ir laikinas pardavimo mokesčio sumažinimas.
Remdamasis rugsėjo prognozėmis, ECB skaičiuoja, kad 2022 metais euro zonos infliacija pasieks 1,3 proc., tačiau tai vis tiek bus toli nuo oficialaus tikslo.
Prognozuojama, kad šiais metais euro zonos ekonomika susitrauks 8 proc., o 2021 metais išaugs 5 procentais.
Visgi dauguma analitikų sutinka, kad, atsižvelgiant į pastarąsias nesėkmes kovoje su COVID-19 protrūkiu, šios prognozės jau pasenusios, o ketvirtasis 2020 metų ktvirtis greičiausiai bus blogesnis, nei tikėtasi.