Nuo gegužės 10 d. pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma didinama iki 3,75 proc., o palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 4 proc. ir 3,25 proc.
„Infliacijos perspektyva jau per ilgai išlieka per aukšta. Atsižvelgdama į tebesitęsiantį didelį infliacijos spaudimą, Valdančioji taryba nusprendė tris pagrindines ECB palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais.
Bendrai gauta informacija iš esmės patvirtina vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos vertinimą, kurį Valdančioji taryba suformavo ankstesniame posėdyje. Bendra infliacija pastaraisiais mėnesiais sumažėjo, tačiau pagrindinis kainų spaudimas išlieka stiprus. Tuo pat metu ankstesnis palūkanų normų padidinamas stipriai persiduoda euro zonos finansavimo ir pinigų aplinkai, nors realiajai ekonomikai poveikis vėluoja ir išlieka neaiškus“, – rašoma pranešime.
ECB prognozuoja, kad šiemet infliacija euro zonoje sieks 5,3 proc., o kitais metais nukris iki 2,9 proc. ECB tikslas yra 2 proc. lygio infliacija.
Balandį infliacija euro zonoje siekė 7 proc., Lietuvoje, išankstiniu vertinimu – 13,3 proc.
Ekonomistas: tikėtina, kad ECB persistengs
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis anksčiau komentavo, kad ECB būdas kovoti su infliacija yra neefektyvus, kadangi palūkanų normų kėlimas trumpuoju ir viduriniu laikotarpiu neturi efekto šiam procesui. Pasak jo, šiuo metu ECB bando kovoti su infliacijos bei atlyginimų kėlimo lūkesčiais.
„ECB bando padaryti tai, kas yra beveik neįmanoma – jis bando slopinti infliaciją, jai neturėdamas labai didelės įtakos. Paties ECB tyrimai sako, kad palūkanų normų kėlimas trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu turi labai nedaug įtakos infliacijai. Iš esmės ECB kovoja su infliacijos lūkesčiais, su lūkesčiais susijusiais dėl atlyginimų kėlimo. Ir juos gali paveikti sukeldamas recesiją. Ir to atvirai nesakys, bet sau tikrai laikosi, kad reikia sukelti recesiją, kad padidėtų nedarbo lygis, sulėtėtų atlyginimų augimas ir dingtų infliacijos lūkesčiai“, – aiškino N. Mačiulis.
Ekonomisto tvirtinimu, šiuo metu vykdoma ECB politika galimai užtikrins visos euro zonos recesiją, kadangi palūkanos bus keliamos virš reikalingų stabdyti infliacijos procesui.
„Tai čia galime ieškoti visokių šviesos spindulių ir spėlioti, kad viskas bus gerai, kad labai tiksliai pataikys ECB su palūkanų normų kėlimu, pakels tik tiek, kiek reikia ir sustos tada, kai infliacija sumažės, ir dar nesukels recesijos. Bet tokio scenarijaus tikimybė yra kokie 10 proc. Daug labiau tikėtina, kad persistengs, nes pačiam ECB yra rizika sustoti kelti palūkanas per anksti, tuomet, kai toks pakėlimas gali pakenkti jų reputacijai kaip institucijai reguliuojančiai kainų stabilumą“, – tvirtino jis.
„Tai, ką mes matome Baltijos šalyse, tai yra recesija, mūsų nuomone yra labai tikėtinas scenarijus visoje euro zonoje šių metų antrą pusmetį“, – pridūrė ji.
