"Ar mes jau viską padarėme? Žinoma, kad ne, dar reikia daug ką nuveikti", - sakė A. Gurria, paklaustas, ar Slovėnijai reikalingas tarptautinis gelbėjimas.
"Kodėl mums neskyrus šiek tiek laiko įgyvendinti pensijų, darbo, bankų reformą, vykdyti biudžeto stiprinimo procesą ir tik tada kalbėti apie tai, ar turime prašyti gelbėjimo paketo? Jeigu viską įvykdžius rinkos vis dar pultų, tada jau būtų metas kalbėti apie ES pagalbą", - žurnalistams sakė A. Gurria.
Slovėnijos premjeras Janezas Jansas praėjusią savaitę perspėjo, kad jo šaliai gali prireikti gelbėjimo paketo, nebent opozicija paremtų jo raginimą į Konstituciją įtraukti vadinamąją auksinę biudžeto taisyklę.
Slovėnijos viešasis deficitas pernai siekė 6,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet valdžia tikisi jį sumažinti iki 3,5-4 proc. BVP.
Nors, palyginti su euro zonos standartais, nacionalinė skola yra maža, per pastaruosius ketverius metus ji beveik padvigubėjo iki 45,5 proc. BVP pernai.
