Priimti sprendimai tebegalioja, bet prekyba vis dar vyksta
Nors baldais prekiaujanti tinklinė parduotuvė „Ikea“ iš Rusijos išvyko, jos vietiniai gyventojai internete rodo, kad jos prekės arba labai panašios – šalyje ir toliau parduodamos, o štai rusiškas verslo portalas skelbia, kad per paskutinius pusantrų metų į Rusiją įvežta mažiausiai 12 milijonų „Ikea“ prekių.
„Toks prekių skaičius nėra didelis. Supraskime, 12 milijonų vienetų prekių visai Rusijai – greičiausiai, tai yra parduodami likučiai“, – svarstė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Importuojamų „Ikea“ prekių asortimentas – gausus: nuo šaldytuvų, indaplovių, skalbimo mašinų, viryklių, mikrobangų krosnelių iki šviestuvų.
„Sprendimai, priimti 2022-aisiais, sustabdyti gaminių importo ir eksporto veiklą į ir iš Rusijos, tebegalioja. Bendrovė nuolat stebi, ar nepažeidžiamos jos intelektinės nuosavybės teisės ir prireikus imasi veiksmų. Šiuo metu negalime plačiau komentuoti konkrečios temos“, – teigė „Ikea“ atstovai.
RBC portalas praneša, kad „Ikea“ prekėmis Rusija aprūpinama nebe iš vietinių gamyklų, o iš Kaliningrado. Ekonomistas neatmeta, kad Kaliningradas „Ikea“ prekių gali gauti ir iš Lietuvos.
„Lietuva – vienas didžiausių „Ikea“ gamintojų, tad irgi yra tikimybė, kad tos prekės keliauja iš Lietuvos“, – teigė ekonomistas Sigitas Besagirskas.
Tikėtis nulinės prekybos buvo sudėtinga
Lietuvos įmonės vis dar dirba tiesiogiai su pačia Rusija. Praėjus dvejiems karo metams, Lietuvos eksportas į agresorę sumažėjęs, bet neišnykęs.
„Visuomenėje toks vidurkis lūkesčių buvo didesnis, kad prekyba su Rusija, iš esmės, priartės prie nulio“, – teigė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Matote, tikėtis, kad bus nulinė – buvo sudėtinga, nes vis tiek kai kurie žmonės mąsto, kad biznis yra svarbiau nei valstybės interesai“, – atkreipė dėmesį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Primename, kad politikai žadėjo net uždaryti Lietuvos sienas, kad prekės, kurios gali būti naudojamos kare prieš Ukrainą, nebepatektų į Rusiją.
„Lietuvos teritorija nebus tam naudojama“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pernai eksportas iš Lietuvos į Rusiją kiekvieną mėnesį vis dar sudarė apie 167 milijonus eurų, o per metus vilkikais ir geležinkeliais buvo pristatyta prekių už 2 milijardus eurų.
„Per du metus, realiai, nieko nepadaryta – nebuvo nei išviešintos tos įmonės, kurios dirba su Rusija, išskyrus „Vičiūnai“, bet „Vičiūnai“, sakykime, čia yra politinis aspektas, nei kažkokių realesnių sankcijų nebuvo imtasi“, – pastebėjo S. Besagirskas.
Dabar jau ir žvalgyba įvardija, kad dešimtys įmonių Lietuvoje savo noru padeda Rusijai išvengti sankcijų. Prekių tiekimą organizuoja tiek Rusijos, Baltarusijos, tiek Lietuvos piliečiai.
„Ko gero, noras pasipelnyti arba turint kažkokį kitą motyvą, absoliučiai nusveria tas žmogiškąsias vertybes“, – teigė Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis.
Į šalį agresorę patenka plataus vartojimo prekės
Lietuvoje pagamintų produktų į Rusiją keliauja nedidelė dalis – pernai vos už 81 milijoną eurų. Daugiausia per Lietuvą juda reeksportuojamos prekės iš Vakarų.
„Kalbame apie visokius sodinukus, sėklas, vaisius, riešutus, kurie keliauja iš kitų šalių per Lietuvą į Rusiją. Pavadinkime taip – plataus vartojimo prekės, pradedant nuo žaislų ir baigiant drabužiais“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Lietuvos žvalgybininkai įspėja, kad prekių, kurioms taikomos sankcijos, tiekimui dažniausiai pasitelkiamos trečiosios šalys.
„Čia, be jokios abejonės, mūsų tarnybos turi prižiūrėti visa tai ir, aišku, jeigu jie mato pažeidimą – tą schemą turi sudraskyti“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Politiškai tikrai turėsime su savo sąjungininkais šnekėtis apie sankcijų išplėtimą ir toms valstybėms, kurios prisideda aktyviai sankcijas apeidinėjant“, – teigė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Eksporto į Rytus apimtys, tikimasi, galbūt šiemet sumažės ir dėl uždarytų dviejų pasienio punktų su Baltarusija.
Visą reportažą rasite LNK portale:
