Radus laisvą minutę, į parduotuves žmonės keliauja atsinaujinti garderobo, o su pabodusiais arba nudėvėtais drabužiais vieni elgiasi atsakingai, kiti – ne.
„Aš nešioju iki tol, kol skylės atsiranda rūbuose, tada išmetu“, – teigė mergina.
„O aš, asmeniškai, parduodu arba dar sunaudojame kaip medžiagą, kad pavalyti kažką ar teptukus išvalyti. Skudurais tada tampa“, – dalijosi jos draugė.
Kiti sunešiotus drabužius į šiukšlių dėžę siunčia greičiau.
„Kai sunešiojame, tada išmetame. Šiaip, mes nekeičiame labai daug rūbų“, – teigė moteris.
Atsigręžiama į tvarumo idėjas, tačiau tai tenkina ne visus
Pastebima, kad vis daugiau žmonių apie tvarumą pradeda galvoti ir rinkdamiesi garderobą.
„Mes, dažniausiai, padėvėtus drabužius perkame, nes gyvename užsienyje – taip daug pigiau. Tiesiog, mums rūpi planetos padėtis“, – teigė prekybos centre kalbinta moteris.
Tvarumu susirūpino ir Europos Komisija, kuri nusprendė jau nuo 2025 metų griežtinti tekstilės perdirbimo reikalavimus ir atsakomybę planuoja perkelti gamintojams.
„Atsiveria dar didesnės galimybės, nes vyks būtent surinkimas, privalomas rūšiavimas ir, galų gale, tas pardavimas, perdirbimas“, – teigė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Tačiau Lietuvoje tekstilės gaminių pramonės atstovų tokie Europos Komisijos ketinimai neįtikina.
„Jokio bandomojo padalinio parodyti, kur jie tą daro, jie nekvietė – tai vienas dalykas. Pasaulis taip pat ne. Tai, ką jie siūlo šiuo metu, tai čia tokios tik kažkokios kalbos, kurios nieko neparodo“, – teigė „Lelijos“ generalinė direktorė Genė Zaveckienė.
Neturi tinkamų priemonių
Gamintojai žada, kad pokyčiams nesipriešins, tačiau dabar perdirbimo priemonių esą nėra.
„Tame ir yra visa problema, kad to tokio paprasto, kad ir mišinius, ir visus pluoštus būtų galima perdirbti, sprendimo, prieinamo pramonėje, kol kas nėra“, – teigė „Utenos trikotažo“ sertifikavimo vadovė Jurgita Stankūnienė.
Pasak gamintojų, dabartinės tekstilės perdirbimo priemonės negali atskirti pašalinių gaminio detalių: sagų, užtrauktukų bei įvairių kitų medžiagų.
„Švarkelis susidėvės – kaip jį perdirbti? Pas jį metalinės sagos, pas jį siūlai yra pusiau vilnonio audinio, pusiau sintetinio audinio. Ten viduje pamušalas, sakykime, yra sintetinis. Dar yra klijinės medžiagos – kaip jį perdirbti?“, – konkrečiam pavyzdžiui klausimus kėlė G. Zaveckienė.
Vis dėlto, Aplinkos ministerija tikina, kad būtent atsakomybės gamintojams perkėlimas ir padės atrasti išeitį, kaip tekstilę perdirbti efektyviau.
„Konceptas yra toks, kad gamintojai yra atsakingi už visą būvio ciklą savo gaminio, tai yra už patį projektavimą gaminio, iš ko jis pagamintas, kaip jis pagamintas, ar bus galimybė jį išardyti, pakartotinai panaudoti, tam tikras dalis keisti“, – teigė aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Eurokomisaras įsitikinęs, kad su šia direktyva bus kuriama daugiau darbo vietų, o ir drabužiai turėtų atpigti, tačiau gamintojai tikina, kad ir dabar dirbama tiek tvariai, kiek tai įmanoma ir baiminasi, kad Europa bando pažaboti ne tuos, kuriuos reikia.
„Mūsų strateginė kryptis jau nebėra greitoji mada, nes mes negalime tiesiog net ir konkuruoti su Azijos gamintojais, kurie gaminta greitai, pigiai. Mūsų strateginė kryptis jau seniai nukreipta į aukštesnės pridėtinės vertės gaminius“, – tikino „Utenos trikotažo“ sertifikavimo vadovė J. Stankūnienė.
Šiuo metu perdirbamas tik vienas procentas tekstilės atliekų, 20 procentų perparduodama, o beveik 80 procentų – išmetama.
Visą reportažą galite rasti LNK:
