Dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio – aiškesnė socialinio draudimo tvarka

COVID-19 pandemijos metu visame pasaulyje, taip pat ir Europos Sąjungoje, reikšmingai padaugėjo žmonių, dirbančių nuotoliniu būdu ir gyvenančių kitoje valstybėje narėje, nei yra įprastinė darbo vieta. Net ir pasibaigus pandemijai, nuotolinis darbas išlieka populiarus. Tačiau valstybių narių praktika, sprendžiant klausimus dėl nuotoliniu būdu dirbančių žmonių socialinio draudimo įmokų mokėjimo, skiriasi. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį ES susitarimą, nustatantį socialinio draudimo tvarką, kai žmogus nuotoliniu būdu dirba iš užsienio.

Nuo 2024 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio susitarimo tikslas – nustatyti pagrindinius principus ir palengvinti teisės procedūrų taikymą nuotoliniu būdu dirbantiems darbuotojams, kai situacija yra susijusi su keliomis valstybėmis narėmis.

Susitarime numatyta, kad kitoje valstybėje narėje nuotoliniu būdu dirbantis darbuotojas galės išsaugoti socialinį draudimą valstybėje narėje, kurioje jo darbdavys turi registruotą buveinę ar veiklos vietą, jei tarpvalstybinis nuotolinis darbas gyvenamosios vietos valstybėje sudaro mažiau kaip 50 proc. viso darbo laiko.

Tikimasi, kad sumažės kompetentingų įstaigų administracinė našta, nes bus supaprastintas darbo pažymėjimų išdavimas nuotoliniu būdu dirbantiems darbuotojams.

Susitarimas taikomas tik tuo atveju, jei abi suinteresuotos valstybės narės yra pasirašiusios tokį susitarimą. Prie susitarimo prisijungė: Austrija, Belgija, Čekija, Kroatija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Malta, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Slovėnija, Slovakija.