Du „Delfi“ nesusiję šaltiniai patvirtino, kad maždaug 3 mln. Eur Š. Stepukonio buvo pralošti Lietuvoje, o didžioji dalis, apie 10 mln. Eur, nukeliavo į kaimynų estų sąskaitą ir buvo pralošti būtent šioje šalyje.
Teigiama, kad Š. Stepukonis viename Estijos bankų turėjo atsidaręs sąskaitą.
Vienas iš šaltinių tikino, kad lošimai Lietuvoje daugiausia vyko 2021 m. II ketv. Išaugusį pelną galima matyti ir metinėse lošimų įmonės finansinėse ataskaitose.
Rekvizitai.lt pateikti duomenys rodo, kad 2020-aisiais „Olympic Casino Group Baltija“ pelnas prieš mokesčius siekė 2 168 919 Eur, o 2021-aisiais kilo iki 7 528 681 Eur.
„Būtent tas 2021 m. II ketvirtis buvo pakilimas, kur matai, kad kažkas vyksta“, – sakė šaltinis.
Kalbant apie Š. Stepukonį ir jo galimus lošimus Estijoje, teigta, kad ten daugiausia buvo lošta 2021 m. pabaigoje.
„Prielaida tokia, kad gal „Olympic Casino Group Baltija“ jį perkėlė žaisti į Estiją, nes Lietuvoje azartinių lošimų organizatorius moka didesnius mokesčius nuo lošėjo pralaimėtos sumos, o Estijoje jie yra daug mažesni“, – svarstė pašnekovas.
Nors fondas „BaltCap“ kreipėsi į teismą dėl 16,6 mln. Eur žalos atlyginimo iš Š. Stepukonio bei lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“, kur nukeliavo likusi dalis pinigų, kol kas neaišku, mat šiuo metu kalbama ir apie dar didesnes sumas.
Redakcija patvirtinimo kreipėsi ir į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), tačiau ši teigė kol kas šios informacijos nekomentuojanti. Daugiau žinių atstovai žadėjo pateikti kitą savaitę.
Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) vadovas Saulius Petravičius, paprašytas paaiškinti, kaip pinigai galėjo būti pralošti Estijoje tikino, kad tam yra du būdai.
„Pirmasis susijęs su tuo, kad asmuo galėjo būti reziduojantis Estijoje arba jis būdamas Lietuvoje tai galėjo daryti nelegaliai.
Šiuo atveju, lošimų priežiūros tarnyba prižiūri ir turi užkardyti tas svetaines, kurios Lietuvoje veikia ir yra pasiekiamos čia neturėdamos licencijos“, – aiškino jis ir pridūrė, kad į tai turėtų atsakyti vykdomi tyrimai.
„Olympic Casino“ vadovas: pinigų kilmė lošimo sąskaitoje buvo pagrįsta
„Olympic Casino Group Baltija“ vadovas Tomas Palevičius ketvirtadienį naujienų agentūrai Elta komentavo, kad buvęs „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis, lošdamas laikėsi teisės aktuose numatytų procedūrų, o pinigų kilmė lošimo sąskaitoje – pagrįsta. Pasak jo, lošimai buvo vykdomi negrynaisiais pinigais internetu, gana ilgą laiką.
„Pinigai į lošimams skirtą sąskaitą buvo pervedami iš sąskaitų, esančių Lietuvoje veikiančiose finansų įstaigose, pinigų kilmė buvo pagrįsta. Pinigų srautai buvo aiškiai matomi ir deklaracijose, kurias įstatymuose numatyta tvarka teikiame Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
Dėl šio konkretaus atvejo buvome anksčiau sulaukę užklausų iš vieno šalyje veikiančio banko, VMI ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) dėl papildomos informacijos, kurią nedelsdami perdavėme. (...) Daugiau šio įvykio konkrečių detalių atskleisti negalime dėl šiuo metu vykdomo tyrimo bei asmens duomenų apsaugos reikalavimų“, – Eltai teigė T. Palevičius.
Per kiek laiko pinigai galimai galėjo būti pralošti – detalių atskleidė estai. Estijos finansų inspekcija LNK žinioms nurodė, kad pinigų švaistymas iš „BaltCap“ esą galėjo prasidėti jau prieš šešerius metus.
„Esame informuoti, kad pradėtas baudžiamosios bylos tyrimas dėl įtariamo nusikalstamo pobūdžio įvykio ar tokių įvykių serijos „BaltCap“ investicinių priemonių struktūroje, įvykusios dar 2018 m. Lietuvoje.
Estijos finansų inspekcija džiaugiasi, kad baudžiamojoje byloje bus išsiaiškinti būtini faktai ir nusikaltimo padarymu kaltinami asmenys bus teisiami teismuose“, – buvo teigiama Estijos finansų inspekcijos komentare.
Ar lėšos galėjo būti švaistomos nuo 2018 metų, „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis nei patvirtino, nei paneigė.
Plačiau besidomint dėl galimo Š. Stepukonio „perkėlimo“ galimiems lošimams į Estiją aiškėja, kad Lietuvoje ir pas kaimynus lošimai apmokestinami skirtingais mokesčių tarifais, kuriuos moka pats azartinių lošimų organizatorius.
VMI duomenimis, iki 2022 m. liepos 1 d. organizuojant nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei buvo taikomas 13 proc. (iki 2020 m. sausio 1 d. — 10 proc.) mokesčio tarifas, o nuo 2022 m. liepos 1 d., organizuojant bingą, totalizatorių, lažybas, nuotolinius lošimus, lošimus lošimo automatais ir stalo lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 20 proc. mokesčio tarifas.
Tuo tarpu kaimyninėje Estijoje mokesčiai mažesni. Organizuojant azartinius ir įgūdžių žaidimus, kaip nuotolinį lošimą – 5 proc. nuo sumos, gautos iš lažybų, atėmus prizus.
Delfi primena, kad „BaltCap“ kreipėsi į teismą dėl 16,6 mln. Eur žalos atlyginimo iš Š. Stepukonio bei lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“.
Vėliau buvo patikslinta, kad sumos gali dar didėti.
„Šiuo metu teisme pareikštas reikalavimas apima trijų bendrovių bendrai patirtą 16,6 mln. eurų žalą, o dvi papildomos sumos (reikalaujant solidariai atlyginti iki 3,5 mln. ir iki 26,05 mln. eurų – BNS) parodo ieškinio rengimo metu identifikuotas galimas lošimo bendrovių atsakomybės ribas.
Skirtumas tarp šiuo metu pareikštos reikalavimo sumos ir kiekvieno kazino galimų atsakomybės ribų susidaro dėl Lenkijoje registruotos bendrovės galimo reikalavimo, kuris kol kas neįtrauktas“, – komentare BNS teigė „BaltCap“.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
