Didysis penktadienis: latviai ir estai – su šeima, lietuviai – darbe

Lietuvoje verslo bendruomenė ne kartą piktinosi, kad nedarbo dienų – per daug, tačiau netyli ir oponentai, kurie siūlo trumpinti darbo savaitę iki 4 darbo dienų, o minėti daugiau švenčių nemato nieko bloga.

Latvijoje ir Estijoje Didysis penktadienis, šiemet tai - balandžio 3-ioji, yra nedarbo diena, o Lietuvoje dirbama kaip įprasta. Latviai švenčia ir antrąją Velykų dieną, kaip ir lietuviai.

Kai kurie gali sakyti: katalikiška Lenkija taip pat nemini Didžiojo penktadienio, tačiau DELFI skelbė apie lenkų iniciatyvą šią dieną įtraukti į valstybinių švenčių sąrašą.

Rašyta, kad daugiau kaip pusė - 57 proc. - lenkų mano, kad Didysis penktadienis turėtų būti nedarbo diena. Tokius tyrimo, kurį atliko viešosios nuomonės tyrimo agentūra "Gfk Polonia", rezultatus paskelbė šalies dienraštis "Rzeczpospolita".

Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto profesorius ir habilituotas mokslų daktaras Alfonsas Motuzas dėsto, kad iš religinio aspekto Didysis penktadienis katalikams ir protestantams yra reikšminga diena. Tad ji yra svarbi ne tik latviams ir estams, bet ir lietuviams.

„Bet jeigu vertinti iš bendruomeninio aspekto, bendruomenė pati apsisprendžia, kaip šią dieną paminėti, tai priklauso nuo susitarimo. Net ir stačiatikiai mini Didįjį penktadienį, tik jo diena keičiasi“, - komentavo A. Motuzas.

Jo nuomone, jei žmonės reikalautų Didžiojo penktadienio kaip valstybinės šventės, kuri padėtų pasiruošti ir susikelti prieš Šv. Velykas, iš tokios valstybinės šventės būtų naudos.

„Jeigu žmonės to nereikalauja, žmonėms to nereikia, negi ji taps valstybine švente per prievarta? Matyt, Estijoje ir Latvijoje yra žmonių, kuriems tokia valstybinė diena yra reikalinga“, - kalbėjo jis.

Mokslininkas paaiškino, kad Didysis penktadienis yra skirtas prisiminti Kristaus kančios keliui, tai yra vieno Kristaus gyvenimo epizodo dalis, kai Žolinė yra Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena – ji jau atspindi visą gyvenimo epizodą.

Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris, monsinjoras Adolfas Grušas paaiškina, kad Didysis penktadienis yra valstybine švente ne tik protestantiškose šalyse, bet ir, pavyzdžiui, katalikiškoje Ispanijoje.

„Tai priklauso nuo susiklosčiusių istorinių aplinkybių“, - kalbėjo A. Grušas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys yra kategoriškai prieš bet kokias papildomas valstybines šventes.

„Įvertinkime visiškai visas metų valstybines šventes, galimas papildomas atostogas, tėvadienius, mamadienius, rugsėjo 1-ąsias ir taip toliau. Gėris yra kuriamas ir teikiamas nedarbo dienomis, aš vertinu darbą“, - kalbėjo jis.

Pašnekovas dėstė, kad Lietuvoje yra ir daugiau galimybių žmonėms turėti laisvadienių ar neapmokamų atostogų.

„Esu labai tolerantiškas ir tikiu, kad visi darbdaviai yra tolerantiški ir tarpusavio susitarimu, kolektyvinėmis sutartimis mes galime reglamentuoti daug ką. O šiaip, šlovinkime darbą, o ne tinginiavimą“, - dėstė G. Rainys.

Jis nesutinka ir su ekonomistų pasiūlymais trumpinti darbą iki keturių darbo dienų ar 30-ies darbo valandų.

„Aš vertinu absoliučiai neigiamai bet kokį norą keisti atostogų, švenčių, išlaidavimų, lėbavimų, nedarbo ir kaip bepavadinsi dienas. Gerbkime vieną žodį: darbas, - sakė jis. - Garbinkite darbą, mes labai daug atostogaujame ir švenčiame, palyginti su sumine atostogų ir priedų prie atostogų, mokymosi atostogų, papildomų atostogų, švenčių ir visų kitų dienų skaičiumi. Aš siūlau dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti.“

DELFI primena, kad Didysis penktadienis yra nedarbo diena keliolikoje Europos šalių: ir protestantiškose valstybėse - Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje, ir katalikiškose - Ispanijoje, Airijoje ir Portugalijoje, taip pat Vokietijoje, kur katalikų ir protestantų yra maždaug po lygiai, ir anglikoniškoje Jungtinėje Karalystėje.

Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis DELFI yra komentavęs, kad išsivysčiusios šalys darbo savaitę turėtų trumpinti dėl klimato kaitos ir cituoja pagrindinį Jungtinės Karalystės vyriausybės patarėją tvarumo klausimais Timą Jacksoną.

„Nors besivystančiame pasaulyje augimas yra svarbu, išsivysčiusiose šalyse vis didesnis vartojimas menkai prisideda prie žmonių laimės lygio ir gali net sumažinti, jei dėl didėjančio vartojimo žlugs ekosistemos. Autorius siūlo išeitį: žmonės turi dirbti ne mažiau našiai, bet trumpiau - trumpinti darbo dieną ir ilginti laisvalaikio trukmę, tolygiau dalintis darbo laiką su nedirbančia visuomenės dalimi ar naujai į darbo rinką patekusiais. Tada bendroji gamyba būtų pastovi, netgi augant žmonių skaičiui ir/ar darbo našumui“, - tuomet paaiškino R. Kuodis.

Ekonomistas primena, kad Jungtinės Tautos prognozuoja, kad gyventojų Žemėje padaugės nuo dabar fiksuojamų 6,8 mlrd. iki 9,2 mlrd. 2050 m., nepaisant fakto, kad gyventojų skaičiaus augimas kiek sulėtėjo dėl mažesnio gimstamumo besivystančiose šalyse. 

Šiemet vasarį skelbta apklausa, kuri rodo, kad Lietuvos gyventojai yra labai darbštūs. Tik kiek daugiau nei kas dešimtas dirbantysis pasvajoja apie 4 darbo dienų savaitę.

Valstybinės
nedarbo dienos Baltijos šalyse

Lietuva	Latvija	Estija
Sausio 1 d. - Naujieji metai	Sausio 1 d. - Naujieji Metai	Sausio 1 d. - Naujieji Metai
Vasario 16 d. - Lietuvos valstybės atkūrimo diena	Velykos: Didysis penktadienis	Vasario 24 d. - Nepriklausomybės diena
Kovo 11 d. - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena	Velykos: Pirmoji ir Antroji Velykų diena, sekmadienis ir pirmadienis.	Velykos: Didysis penktadienis
Velykos: Pirmoji ir Antroji Velykų diena, sekmadienis ir pirmadienis.	Gegužės 1 d. – Latvijos Respublikos Konstitucinio susirinkimo, švenčiama ir Darbo šventė.	Velykos: Pirmoji diena, sekmadienis.
Gegužės 1 d. - Tarptautinė darbo diena	Gegužės 4 d. – Latvijos Respublikos Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimas.	Gegužės 1 d. - Pavasario šventė
Birželio 24 d. - Rasos (Joninės)	Birželio 23 d. – Lyguo vakaras, kai švenčiama vasaros saulėgrįža.	Birželio 23 d. - Pergalės diena
Liepos 6 d. - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.	Birželio 24 d. švenčiamos Joninės.	Birželio 24 d. - Joninės arba Vidurvasario šventė.
Rugpjūčio 15 d. - Žolinė; Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena.	Lapkričio 11 d. – Lačplešio diena. Per šią šventę pagerbiami kariai, kovoję už Latvijos laisvę.	Rugpjūčio 20 - Nepriklausomybės atkūrimo diena.
Lapkričio 1 d. - Visų šventųjų diena.	Lapkričio 18 d. – Latvijos Respublikos paskelbimo diena.	Gruodžio 24-26 d. - Kūčios ir Kalėdos
Gruodžio 24-26 d. - Kūčios ir Kalėdos.	Gruodžio 24-26 d. - Kūčios ir Kalėdos.
	Gruodžio 31 d. – Naujųjų išvakarės.