Vietų biuruose visiems norintiems kartais neužtenka
Kiek dienų dirbti biure, kiek iš namų – įmonėje „Visma Tech“ griežtos taisyklės nėra, tad darbuotojai į darbo vietą žiūri lanksčiai.
„Apie 80 procentų mūsų darbuotojų per mėnesį bent vieną kartą apsilanko ofise ir tokių žmonių, kurie dirba 3 kartus ar daugiau, per savaitę yra nuo 30 iki 35 procentų“, – teigė įmonės generalinis direktorius Agnius Paradnikas.
Įmonė turi 273 programuotojus. Buvo dienų, kai biure dirbo vos 30 jų, o daugiausiai į darbą buvo atvykę 110 programuotojų. Vadovas teigė, jog, kai biure daugiau žmonių – smagiau.
„Paskutinės tendencijos yra tokios, kad žmonės sugrįžta ir pagrindinis motyvas, dėl ko jie grįžta, tai dėl to, kad pamato kitus žmones, kurie yra ofise. Gaunasi taip, kad žmonės traukia žmones“, – pasakojo A. Paradnikas.
O štai „Elektrum Lietuva“ darbuotojai dienas biure turi planuotis iš anksto, laisvą vietą rezervuodamiesi specialioje programėlėje.
„Jos, iš tikrųjų, akimirksniu užsipildo. Visi stengiasi į priekį jas užsisakyti, nes dabartiniame savo ofise mes neturime pakankamai vietų. Kai matome, kad žmonės noriai eina ir nori būti tik ofise, mes praeitais metais išsinuomavome papildomas ofiso patalpas“, – teigė „Elektrum Lietuva“ personalo skyriaus vadovė Giedrė Morkūnė.
Darbą iš namų iškeisti nori ne visi
Vis dėlto, apklausos rodo, jog grįžti į biurus nori toli gražu ne visi. Anot talentus medžiojančios įmonės „Talent Lab“, 8 iš 10 kandidatų mieliau dirbtų iš namų arba hibridiniu metodu, tai reiškia ir iš biuro, ir nuotoliu.
„Visiškas tas susigrąžinimas į ofisus, manau, yra sunkiai įmanomas. Galbūt dėl to, pirmiausia, kad sumažėjo ir pačios biuro erdvės, ir yra mažiau darbo vietų negu darbuotojų kompanijose“, – įžvalgomis dalijosi „Talent Lab“ įmonės vadovė Laura Gylienė.
Darbas iš namų Jungtinėse Valstijose per ketverius metus išaugo 220 procentų, tad Amerika jau kalba apie radikalias priemones, kaip susigrąžinti žmones į biurus. Darbdavių apklausa parodė, jog 4 iš 10 svarsto dirbantiems nuotoliu mokėti mažesnę algą nei dirbantiems biure. Bendrovė „Google“ tokį žingsnį jau žengė.
„Yra tam tikras pagrindas. Krito našumas tam tikrų pareigybių, tad natūralu, kad įmonės, skaičiuodamos, siūlo tokią išeitį, kad taip – tu turi laisvę dirbti namuose, bet tu turi susitaikyti su mažesniu atlygiu“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas.
Verslas sako, kad Lietuva – ne Amerika, tad ir mūsų šalyje darbuotojų į biurus mažesniais atlyginimais nesusigrąžinsi.
„Iš tiesų, kol darbuotojų bus didelis trūkumas, tol tikrai atlyginimai nemažės ir nemanau, kad per bausmes galima susigrąžinti žmogų į ofisą“, – teigė L. Gylienė.
Įžvalgomis pasidalijo ir A. Paradnikas.
„Tai yra JAV rinka ir ten mastai kitokie. Vien kelionė į darbą užtrunka gal nuo valandos iki dviejų, kai pas mus apie kokį pusvalandį, tai žmonės sveria, kas geriau, kas blogiau“, – teigė jis.
O štai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė siūlo darbuotojams, dirbantiems nuotoliu, kaip tik mokėti daugiau, esą žmonės naudoja savo resursus, o darbdaviai apie kompensacijas nekalba.
„Turi investuoti ir įdėti tam tikrus finansus, sukuriant tą darbo vietą nuotoliu, kompensuoti papildomas susidariusias išlaidas, kurios atsiranda norint atlikti tam tikras darbo funkcijas. Apie mažinimą – tikrai nėra kalbos“, – teigė ji.
Tačiau M. Gudas siūlo atsigręžti ir į kitus aspektus.
„Jis taupo važiavimui į darbą, ką anksčiau, iš tikrųjų, vienos įmonės apmokėdavo, kitos ne. Žmogus turi daugiau laiko. Čia toks yra socialinio naujo kontrakto, naujų santykių dalykas ir reikia, iš tikrųjų, žiūrėti kiekvieną atvejį individualiai“, – teigė jis.
Kaip buvo teigiama LNK žiniose, užsienyje apklausos parodė, kad pusė darbuotojų sutiktų uždirbti mažiau ir vis vien dirbti nuotoliu.
Visą reportažą rasite LNK portale:
