Investuotojai nerimauja dėl nepastovių naftos kainų, stipraus JAV dolerio įtakos eksportuojančių bendrovių veiklos rezultatams ir sprendimų Graikijos skolai suvaldyti.
Nors savaitės pabaigoje kilstelėjus naftos kainai išaugo energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijų vertės, bendro rinkos dalyvių ūpo pakelti nesugebėjo ir naujausia JAV makroekonominė informacija.
Penktadienį paskelbta, kad, pirminiu vertinimu, perskaičiavus į metinį augimo tempą JAV BVP ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį augo mažiau, negu tikėtasi – 2,6 procento (per visus 2014 metus +2,4 proc.).
Bendrojo vidaus produkto augimo tempas atsiliko nuo lūkesčių dėl sulėtėjusių verslo investicijų, mažesnių vyriausybės išlaidų ir triskart eksporto apimtis viršijusio importo. Kita vertus, namų ūkių vartojimas išaugo labiausiai nuo pat 2006 m. pirmojo ketvirčio (+4,3 proc.), o galutinis Mičigano universiteto skaičiuojamo vartotojų pasitikėjimo rodiklio įvertis (98,1 punkto) patvirtino išliekantį stiprų amerikiečių optimizmą.
Pardavėjai aktyvesni ir senojo žemyno akcijų rinkose (EURO STOXX -0,60 proc., Prancūzijos CAC 40 -0,59 proc., Vokietijos DAX -0,41 proc.).
Iki Europos centrinio banko plataus masto kiekybinio skatinimo programos pradžios telikus mėnesiui, defliacinės tendencijos euro zonoje kol kas tik ryškėja. Penktadienį paskelbta, kad vartojimo kainos euro zonoje sausį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, smuko 0,6 proc. (tikėtasi -0,5 proc.).
Nedarbas, nors gruodį ir smuktelėjo iki 11,4 proc., išlieka arti istoriškai aukščiausios 12 proc. ribos. Atmosfera derantis dėl Graikijos finansinių įsipareigojimų toliau kaista.
Nors Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras bando išlaikyti atsargesnį toną, finansų ministras Yanis Varoufakis pareiškė, jog šalis nepriims papildomos finansinės paramos iš vasario 28 dieną pasibaigsiančio tarptautinio Graikijos gelbėjimo paketo, todėl per artimiausius keturis mėnesius su kreditoriais turi būti sutarta dėl naujo plano.
Birželį Graikija turi išpirkti kelias Europos centrinio banko turimas obligacijų emisijas. Nors kitapus Atlanto kalbama apie stipraus JAV dolerio poveikį bendrovių pajamoms, o euro zona bando įveikti Graikijos mestą iššūkį, EUR/USD kursas užtikrintai laikosi aukščiau 1,13 JAV dolerio už eurą ribos.
Azijos akcijų rinkos dalyvių sprendimus (šįryt Japonijos NIKKEI 225 -0,66 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE -2,56 proc.) pakoregavo prastesnis, negu tikėtasi, Kinijos gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklis, sausį smukęs iki 49,7 punkto. Rodiklio reikšmė žemiau 50 punktų ribos rodo sektoriaus nuosmukį.
Baltijos šalių biržose paskutinė mėnesio diena siurprizų nepateikė (OMXBB +0,06 proc., OMXV -0,21 proc.), o, apibendrinant visą sausio mėnesį, regiono akcijų rinkoms jis buvo iš ties sėkmingas – visų šalių indeksai kilo į viršų: OMXV +2,58 proc., OMXR +2,03 proc., OMXT +8 procentai. Dar prieš prasidedant prekybos sesijai metinius veiklos rezultatus paskelbė „Tallinna Vesi“ (-1,40 procento).
Dėl įšaldytų tarifų ir stabilaus vandens suvartojimo, bendrovės pajamos palyginti su 2013 metais beveik nepakito, tačiau grynasis pelnas sumažėjo 10 procentų (vienai akcijai teko 0,09 euro).
Pagrindinėmis to priežastimis bendrovė įvardina pirmą pusmetį sumokėtus didesnius mokesčius už taršą ir apsikeitimo sandorio perkainojimą.
Investuotojai dėl mažesnio pelno nesunerimo, o akcija ir toliau išlieka puikia alternatyva obligacijoms dėl stabiliai mokamų dividendų, kurių pajamingumas šiemet gali būt! i apie 6 procentus.
Pirmadienį daugiau dėmesio turėtų sulaukti drabužių mažmenininkės „Apranga“ (+1,14 proc.) ir „Baltika“ (+3,09), skelbsiančios sausio mėnesio pardavimo duomenis. Kainų pokyčių penktadienį rodo, kad investuotojai yra nusiteikę optimistiškai, o rezultatai turėtų būti puiki indikacija, ar vartotojai buvo linkę išlaidauti pirmąjį naujųjų metų mėnesį.
