„Tik išlaidos, išlaidos, išlaidos, jokios naudos“, – sakė Adrianas Hanrahanas, nedidelės chemijos pramonės įmonės „Robinson Brothers“, įsikūrusios centrinėje Anglijoje ir kuriai ES tebėra pagrindinė rinka, vadovas. Problema esą yra ne muitai, kuriuos iš esmės panaikino Londono ir Briuselio laisvosios prekybos susitarimas po „Brexitas“, o daugybė naujų reguliavimo dokumentų.
„Dabar administravimo išlaidos padidėjo 25 procentais, kad susitvarkytume su besikeičiančiais dokumentais... įvežant prekes į ES ir iš ES“, – naujienų agentūrai AFP sakė A. Hanrahanas. Įmonėje dirba 265 darbuotojai, ji gamina chemikalus, naudojamus įvairiuose sektoriuose – maisto, elektronikos, farmacijos ir kitose įmonėse.
„Robinson Brothers“ eksportuoja apie 70 procentų savo produktų, iš kurių daugiau nei pusė patenka į ES.
Bendrovė toli gražu nėra vienintelė, kovojanti su „Brexito“ pasekmėmis – 56 procentai JK įmonių susiduria su sunkumais prisitaikydami prie naujų prekybos taisyklių, trečiadienį pranešė Didžiosios Britanijos prekybos rūmai.
„Įmonės jaučiasi tarsi galva daužytų sieną, nes nieko nebuvo padaryta joms padėti, – sakė BCC generalinis direktorius Shevaunas Havilandas. – Kuo ilgiau nepastebimos dabartinės problemos, tuo daugiau ES prekybininkų išvyksta kitur ir tuo didesnė žala“.
Ministro pirmininko Rishio Sunako vyriausybė pareiškė mananti, kad JK ekonomikos nuosmukį sukėlė itin didelė infliacija. Nors ji ne kartą dėl to kaltino Rusijos invaziją į Ukrainą, kuri sukėlė energijos kainų šuolį, analitikai tvirtina, kad „Brexitas“ taip pat padidino išlaidas.
„Yra gerų priežastinių įrodymų, kad svaro sterlingo nuvertėjimas iškart po „Brexito“ padidino infliaciją, ypač prekių, kurių daug importuojame“, – naujienų agentūrai AFP sakė Londono ekonomikos mokyklos tyrėjas Nikhilas Datta. Jis pridūrė, kad nauji prekybos sandoriai, pavyzdžiui, sudaryti su Australija, „buvo nedideli“.
Anglijos banko monetarinės politikos komiteto narys Swatis Dhingra praėjusį mėnesį parlamentarams sakė, kad „Brexitas“ yra kaltas dėl „daug didesnio prekybos sulėtėjimo JK, lyginant su likusiu pasauliu“.
Pasak Londono karališkojo koledžo ekonomisto Jonathano Porteso, „yra pagrįstas sutarimas, kad „Brexitas“ sumažino JK prekybą galbūt 10–15 procentų, lyginant su scenarijumi be „Brexito“.
Pačios vyriausybės ekonominių prognozių institucija OBR apskaičiavo, kad „Brexitas“ sumažins šalies ilgalaikes gamybos apimtis maždaug keturiais procentais.
Situaciją apsunkino ES darbuotojų praradimas tokiuose sektoriuose kaip sveikata, svetingumas ir žemės ūkis, net kai kurie grįžę į savo šalį buvo pakeisti darbuotojais iš ne ES šalių.
Matydami pasekmes, kai kurie aukšto rango vadovai, balsavę už „Brexit“, ragina vyriausybę sušvelninti naujas ir griežtesnes imigracijos taisykles.
„Kalbant apie imigraciją, tikrai ne tokio „Brexito“ norėjau“, – praėjusį mėnesį BBC sakė drabužių milžinės „Next“ vadovas Simonas Wolfsonas. Timas Martinas, barų tinklo „J D Wetherspoon“ vadovas, laikosi panašios nuomonės.
A. Hanrahanas abejoja, ar dėl „Brexito“ pasekmių jo įmonė sugebės išgyventi. „Jei tai tęsis, mes neturėsime kitos išeities, kaip tik sumažinti savo apimtį ir toliau tęsti veiką, – sakė jis. - Du ar trys labai stambūs klientai iš Vokietijos mums pasakė, kad jie daugiau į mus nesikreips, nes jiems per sudėtinga dirbti su verslais JK“.
