„Mes šito be atsako nepaliksim. Mums teks imtis atsakomųjų priemonių. Kaip žinote, baltarusiškas eksportas į Lietuvą sudaro apie 1 mlrd. dolerių, daugiausia tai – žaliavos ir medžiagos, kurių Lietuvos įmonės įsigyja tolimesniam perdirbimui. Tai pasakytina apie medžio perdirbimo, polimerų produkciją ir t. t. Jei sustabdysime šių medžiagų tiekimą, perorientuosime jas į kitas rinkas, tegu Lietuvos verslininkai klausia savo valdžios, kaip ji spręs jų problemas“, – citavo R. Haloučanką šalies vyriausybės atstovas spaudai.
R. Haloučanka tikina esąs įsitikinęs, kad jei „Lietuva nutrauks tranzitą į Baltarusiją, tik pati pralaimės, nes nuo gegužės–birželio kuriami alternatyvūs gabenimo maršrutai“.
„Jeigu kas nors Lietuvoje mano, kad tai padarys kokios nors žalos Baltarusijai, galiu visiškai atsakingai pareikšti, kad didžiausią žalą patirs pati Lietuva. Tokią pat žalą sau šalis padarytų, politiškai atsisakydama pirkti Baltarusijos elektros energiją, kuri Lietuvai kainuotų mažiausiai perpus pigiau to lygio, kokiu ji dabar perka didmeninės prekybos rinkoje“, – pareiškė jis.
Trečiadienį Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka viešėdamas Gomelio srityje pagrasino nutraukti tranzitą iš Ukrainos į Lietuvą. Jo teigimu, Baltarusija taip gali atsakyti į galimą baltarusiškų prekių tiekimo per Klaipėdos uostą ribojimą.
„Jeigu tranzito su Europos Sąjunga tema visiems iki gyvo kaulo įgriso, tai kažkodėl niekas neprisimena, kad, pavyzdžiui, vien su Lietuva Ukrainos abipusis prekių cirkuliavimas per mūsų šalį šiais metais sudarė apie tris milijonus tonų, taip pat ir per Gomelio valstybinės sienos dalį. Nesuprantu, ką lietuviai galvoja, mus spausdami. Mes uždarysim tą tranzitą, tegu važiuoja per Vokietiją ar pamėgina per Lenkiją – bus tris kartus brangiau“, – citavo jo žodžius Baltarusijos prezidento spaudos tarnyba.
Reform.by primena, kad antradienį Baltarusijos kalio kompanijos atstovė taip pat ėmėsi grasinimų Lietuvai – jei šalis nutrauktų tranzitą, ieškinius Lietuvai esą pateiktų ne tik Baltarusijos įmonės, bet ir trąšų pirkėjai. Be to, ji pridūrė – tada Baltarusija nutrauktų tranzitą į Lietuvą.
Primename, kad antradienį Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija paskelbė, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ ir jos pakeitimai kelia grėsmę šalies saugumui. Galutinį sprendimą turės priimti Vyriausybė. Kaip jau rašė BNS, į komisiją gruodžio 8 dieną kreipėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis, prašydamas įvertinti, ar „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis atitinka nacionalinio saugumo interesus.
Jei Vyriausybė pripažins, kad ji kelia grėsmę šalies saugumui, tai galėtų tapti pagrindu nutraukti trąšų tranzitą su mažiausiais nuostoliais.
„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.
Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.
