Pradėjo nuo valgyklos, vėliau ėmėsi koldūnų
Visagine įsikūrusi šaldytos produkcijos gamintoja „Kogus“ skaičiuoja jau tris veiklos dešimtmečius. Prasidėjus Lietuvos nepriklausomybei, šeima sukūrė verslą, kuris iš pradžių orientavosi į paslaugas, tik vėliau, apie 2000 m., įmonė pradėjo gaminti šaldytą produkciją. Dabar Lietuvoje ji garsėja cepelinais, žemaičių blynais, koldūnais ir kitais pusgaminiais.
„Čia pradžioje ko tik nebuvo: valgykla, biliardas ir pan. Tai buvo 90-ieji, tada žmonėsi griebėsi visko, kad galėtų ką nors uždirbti šeimai. Vėliau tėvai ėmėsi gamybos – pradėjo nuo koldūnų, kurie buvo gaminami rankomis. Metams bėgant, apimtys tik didėjo, kol šaldytos produkcijos gamyba tapo pagrindine, o paskui ir vienintele veikla“, – pasakoja Dmytro Hurtovyi, prieš pat pandemiją iš tėvų perėmęs vadovavimą įmonei.
Daugiau nei pusė čia pagaminamos produkcijos – cepelinai ir žemaičių blynai. Toliau rikiuojasi koldūnai, virtiniai, lietiniai ir dar kelios dešimtys skirtingų produktų. Naujausias nišinis gaminys – Panevėžio krašte garsus „Čičinsko“ kepsnys.
„Akivaizdu, kurie mūsų pagrindiniai gaminiai, nes gyvename Lietuvoje“, – juokiasi vadovas ir priduria, kad čia parduodama daugiau nei 80 proc. visos produkcijos.
Kita dalis iškeliauja į užsienio šalis, kuriose daug emigravusių tautiečių. Daugiausia į Airiją ir Didžiąją Britaniją. Tiesa, vieną kartą šaldyti cepelinai iškeliavo ir į „egzotinę“ šalį – Islandiją, kurioje taip pat yra lietuvių bendruomenė.
„Europiečiai nelabai pažįsta nei cepelinų, nei žemaičių blynų. Ir mūsų koldūnai kitokie nei, pvz., Lenkijoje ar Italijoje“, – kodėl neplėčia eksporto geografijos, paaiškina D. Hurtovyi.
„Kogus“ produkcijos galima rasti visuose pagrindiniuose prekybos tinkluose, išskyrus „Lidl“. Anksčiau Visagine veikė ir firminė parduotuvė, tačiau jos išlaikymas neatsipirko.
„Nuosavos parduotuvės nelabai atneša grąžos. Darbo daug, o prasmės – mažai. Parduotuvės atnaujinimui reikėjo investuoti per 10 tūkst. eurų, tad nusprendėme, kad bus paprasčiau jos atsisakyti. Tai vyko per gerus laikus, kai ekonomikos problemų nebuvo“, – pažymi verslininkas.
Mažėja vartojimas
Vis dėlto dabar ekonominė situacija keičiasi. Pašnekovas pastebi, kad gyventojai daugiau taupo, tad mažėja vartojimas. Mažėja užsakymų srautai ir gamybos apimtys. Jei prieš metus buvo pagaminama apie 210 tonų šaldytos produkcijos, dabar – apie 190 tonų.
„Didelę dalį produkcijos tiekiame kavinėms, restoranams ir viešbučiams. Tai šioje vietoje jaučiame, kad vartojimas mažėja. Tik nepasakyčiau, kad stipriai. Pas mus žymiai geriau nei baldų sektoriuje, nes baldų žmonėms žymiai paprasčiau atsisakyti nei maisto.
Užsakymai susitraukė, bet kol kas tragedijos nematau, nėra mums didelio smūgio. Tačiau su nerimu žiūrime į rudenį, nes ekonomistai, kurie dažnai klysta, nieko gero nepranašauja. Kai prasideda rugsėjis, žmonės dažnai pradeda taupyti, nes reikia vaikus išleisti į mokyklą ir pan. Tai paprastai ruduo mums – niūresnis laikotarpis“, – pasakoja D. Hurtovyi.
Mano, kad sunkmetis dar gali ateiti
Nors ekonomistai sako, kad recesija Lietuvoje jau baigiasi, verslininkas nėra toks optimistiškas dėl ateities.
„Taip, antrą ketvirtį mūsų BVP augo, bet mes nežinome, kas bus trečią. Dažniausiai vasarą jaučiamas atsigavimas – žmonės daugiau išlaidauja, nėra didelių šildymo sąnaudų. Tai nežinau, ar ekonomistai nesuklys vėl.
Manau, kad sunkesnis metas dar gali ateiti. Nematau prielaidų, kodėl situacija Lietuvoje turėtų gerėti. Ar ECB palūkanų normas mažina? Ne. Infliacija sumažėjo, bet Rusija vėl blokuoja grūdų išvežimą, tai ji vėl gali pradėti augti. O kaip bus su energetinėmis išlaidomis? Saugyklas pripildėme dujomis, bet kiek kainuos dujos, priklausys nuo oro“, – svarsto visaginietis.
O kas šiuo metu vyksta su žaliavų kainomis? Pašnekovas sako, kad vienų kainos mažėja, kitos priešingai – brangsta.
„Grūdų kainos mažėjo, bet Ukrainoje pradėjo naikinti infrastruktūrą, todėl jos vėl pašoko. Pavasarį daugelio žaliavų kainos pradėjo mažėti, bet mėsa judėjo priešinga kryptimi – dabar pasiekė istorinį maksimumą – perkopė 20-25 proc.“, – pažymi „Kogus“ vadovas.
Gamybos sąnaudos, rinkoje nukritus elektros kainoms, pastaruoju metu mažėjo. Pašnekovas prisimena, kad per patį piką už elektrą teko mokėti 10 kartų daugiau: „Prieš pusantrų ar dvejus metus sąskaitos siekė 8 tūkst. eurų, o maksimaliai pernai pasiekė 60 tūkst. eurų. Dujos irgi labai pabrango, žaliavos šovė į viršų, nelabai buvo, kur sutaupyti.“
Karas išgelbėjo darbuotojų prasme
„Darbuotojams tikrai nemažinome atlyginimų, atvirkščiai – jie po truputį auga kai kuriose kategorijose“, – priduria jis.
Tačiau įmonėje darbuotojų skaičius sumažėjo. Jei prieš metus čia dirbo apie 125, tai šiuo metu – apie 112.
„Nuo piko darbuotojų pamažėjo ir tikriausiai artimiausiu metu neaugs. Mes labiau automatizuosime procesus, todėl tiek daug žmonių jau nebereikia. Apskritai per pastaruosius 15 metų labai sudėtinga rasti darbuotojų. Karas atnešė daug neigiamo, bet tikrai išgelbėjo daug pramoninkų darbuotojų prasme. Bet dabar šis resursas irgi senka, ne tiek daug gerų laisvų darbuotojų. Tačiau pas mus vis dar daug rankų darbo, cepelinų mašinos dar negamina, balandėlių irgi nesusuksi su mašina“, – pažymi jis.
Įmonėje šiuo metu dirba maisto technologė iš Ukrainos: „Jei ne karas, neturėčiau technologo arba būtų žymiai sudėtingiau tokį rasti.“
Nemano, kad produktai lentynose pigs
Nors gamybos sąnaudos, energetiniai kaštai pastaruoju metu sumažėjo, tačiau verslininkas nemato prielaidų produkcijai atpigti.
„Manau, kad produktai parduotuvėse nelabai pigs, nebent visi gamintojai žais akcijomis, t. y. jei bus galimybių kažkam mažinti, tai tikriausiai akcijomis. Mes, gamintojai, nelabai turime įtakos lentynos kainoms, pardavėjas tai daro. Ar jie norės mažinti savo maržą, ar jie ateis pas mus derėtis dėl kainos – didelis klausimas“, – aiškina D. Hurtovyi.
„Mes norėtume pakelti savo kainas, bet ne visada išeina. Šiemet, pavyzdžiui, neišeina, užpernai buvo lengviau“, – priduria jis.
Plėtros planų atsisakė
Pernai įmonės apyvarta viršijo 7 mln. eurų, o pelnas pasiekė milijoną. Net ir per sunkmetį, kaip teigia vadovas, tenka investuoti į gamybą. Pernai investicijos siekė porą šimtų tūkstančių eurų. Anksčiau buvo planų plėsti ir gamybos plotą, tačiau dėl neapibrėžtumo jų atsisakė.
„Nebeplanuojame fiziškai plėstis dėl neapibrėžtos ekonominės ir geopolitinės situacijos. Jeigu viskas nurims, bus tikrai saugu, stabili ekonomika, tada bus galima galvoti apie plėtrą. O jei bus karo grėsmės, tai didelės plėtros tikrai nenorėčiau.
Be to, Lietuva po truputį praranda konkurencingumą Europoje. Latviai jau mums į nugarą pučia, su lenkais labai sunku konkuruoti, nes ten daug didesni gamybos mastai ir žymiai mažesni darbo užmokesčiai“, – priežastis aiškina verslininkas.
Anot vadovo, spartus atlyginimų augimas ir šalyje augantys mokesčiai – keli faktoriai, kodėl Lietuva praranda tarptautinį konkurencingumą.
„Šalyje nuolat dirbtinai keliamos algos, pernai – 15 proc., kai visi gamintojai susiduria su maržos mažėjimu. Mūsų sektoriuje, ačiū Dievui, pavyko išsilyginti, bet ką darys baldininkai, kaip jiems suvaldyti? Viskas būtų gerai, jei mes neprarastume konkurencingumo tarptautinėje rinkoje. Latvijoje pernai buvo mažesnė vidutinė alga ir jie vis vien tiek stipriai nedidino minimalaus atlyginimo kaip mes, ten atlyginimai vis dar apie 20 proc. mažesni“, – atkreipia dėmesį jis.
Vis dėlto kalbėdamas apie įmonės plėtrą vadovas pažymi, kad tai vyktų ne Visagine, mat pritraukti čia gerų specialistų – sudėtinga.
„Buvo porą plėtros variantų (kituose miestuose – red.) Mums Reikia skirtingų darbuotojų. Jei kalbame apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus, tai fiziką, kuris išmano, kaip veikia atominis reaktorius, Visagine lengviau rasite nei maisto technologą. Jei norėtume našesnės įmonės, kuri gamina sudėtingesnius produktus, reikėtų brangios įrangos, tai gal tai darytume ne Visagine, nes mums reikia gerų maisto technologų.
Jei, tarkime, čia dirbti atvyko maisto technologas, tai jis niekam daugiau nereikalingas, tik man. Jeigu kas nors negerai, mes išsiskiriame, ar pats nusprendžia išeiti, jis nebeturi, kur daugiau eiti, turi kraustytis atgal“, – pasakoja „Kogus“ vadovas.
Kita išeitis, anot jo, – siūlyti didesnę algą nei konkurentai, bet reikia „tilpti į savo savikainą“.
