Gyvena nuo algos iki algos
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė laidoje „Delfi tema“ kalbėjo, kad pastarasis metas gyventojams atnešė nemažai iššūkių.
Pasak jos, situacija žmonių piniginėse nėra labai stabili, daugeliui tenka pagalvoti, kaip susidėlioti išlaidas, kad jiems jų užtektų tiek kasdieninėms reikmėms, tiek žiūrint į ateitį.
„Pusė gyventojų nurodė, kad jie gyvena nuo algos iki algos, tačiau kol kas mūsų tyrimas rodo, kad jie nėra labai įsiskolinę.
Tai dar nėra didelė problema, skolos valdomos, tačiau kas neramina, tai, kad pakankamą rezervą jaustis saugiai turi tik 3 iš 10 apklaustųjų“, – sakė J. Cvilikienė.
Ji tikino, kad bendrai galima daryti išvadą, kad kuo gyventojų pajamos mažesnės, tuo jiems sunkiau sulaukti kito mėnesio atlyginimo.
„Žinoma, yra žmonių, kurie gauna ir tikrai padorias pajamas, tarkime, 1,5-2 tūkst. į rankas, tačiau jie lygiai taip pat susiduria su iššūkiais, tačiau ne tokia didele apimtimi“, – sakė ji.
Finansų instituto vadovė taip pat aiškino, kad lietuviai vis dar daugiau išleidžia nei uždirba, o tai reiškia, kad dažnai sunkesniu momentu prisiduriama iš santaupų.
Izgorodinas: infliacijai tarsime sudie
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas kalbėjo, kad nors pastaruoju metu infliacija gerokai patuštino gyventojų kišenes, jis turintis gerų naujienų.
„Jeigu pasižiūrėtume į euro zonos infliacijos komponentus, ir, ypatingai, į išankstinius indikatorius, manau, kad greitu metu turėsime labai ryškų infliacijos sulėtėjimą.
Euro zonos įmonių apklausos rodo, kad tiek pramonės segmente, tiek mažmeninės prekybos, ar paslaugų segmente labai mažėja įmonių lūkesčių balansai. Tai reiškia, kad vis didesnė įmonių dalis ketina mažinti kainas, o vis mažesnė dalis – kainas didinti.
Aš manau, kad labai panašios tendencijos bus ir Lietuvoje, kas reiškia, kad greitu metu mes matysime labai labai ryškų infliacijos sulėtėjimą. Prekių segmente kainos turėtų mažėti“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis pridūrė, kad jei energetikos kainos artėjant rudeniui labai nesikeis, infliaciją išvis bus galima pamiršti.
„Mes jai rudenį tiesiog pasakysime sudie.
Prekių segmente bus labai plataus masto kainų kritimas. Paslaugų segmente ryškaus infliacijos sulėtėjimo nebus, nes tai darbo rinkai imlus aspektas. Kylantys atlyginimai pristabdys infliacijos lėtėjimą, tačiau jis ir čia bus šiek tiek lėtesnis“, – sakė A. Izgorodinas.
Kalbėdamas apie maisto kainų augimą, ekonomistas tikino, kad tai gali būti neigiamas siurprizas, kuris įtaką darys ir galutiniams infliacijos rodikliams.
„Mes turime sausrą Pietų Europoje, turime riziką, kad gali iširti Rusijos ir Ukrainos grūdų susitarimas. Tai galėtų padidinti pasaulines maisto kainas.
Taip pat, kaip ir sakiau, viskas priklausys ir nuo dujų bei elektros kainų“, – pakartojo jis.
Bazinės palūkanos didės paskutinįkart
J. Cvilkienė aiškino, kad kalbėti apie defliaciją, ko gero, būtų dar anksti, o rezervo gyventojų piniginėse yra tiek, kiek kol kas yra darbo ir nėra masinių atleidimų, tačiau A. Izgorodinas įsitikinęs – kainos ne tik sustos augusios, tačiau ir pradės mažėti.
„Tikrai galime tikėtis jų kritimo.
Aš matau centrinių bankų prognozes, ypatingai, ECB, ir mane jos labai stebina. <...>
ECB praėjusią savaitę kažkokiu keistu būdu sugebėjo padidinti infliacijos euro zonoje prognozes. Jie sako, kad infliacija neletės taip stipriai. Bet jei pažiūrėtume į išankstinius indikatorius, EK, kuri kas mėnesį atlieka ES įmonių apklausas, per visus komponentus rodikliai aiškiai rodo, kad infliacija labai lėtės, o koreliacija čia yra labai stipri.
Visgi aš lieku prie savo nuomonės, kad infliacija mažės, prekių segmente matysime kainų kritimą su sąlyga, kad nematysime energetikos rinkoje neigiamų siurprizų“, – aiškino ekonomistas.
Kalbėdamas apie bazines palūkanų normas A. Izgorodinas sakė besitikintis, kad jos liepą bus keliamos jau paskutinį kartą.
„Tai tikrai dar paveiks tiek 3, tiek 6 mėn. EURIBOR bei galutines paskolų palūkanas Lietuvoje.
Skolinimasis dar brangs, ir, mano nuomone, ECB tampa labiau ne ekonomine, o politine institucija. Jie nori išsaugoti savo reputaciją, parodyti rinkoms, kad kovoja su infliacija, kuri lėtėja dėl to, kad nebėra energetikos kainų problemos ir dėl to, kad pasaulio mastu mažėja žaliavų kainos.
Kad ir kaip arogantiškai tai skambėtų, aš netikiu ECB prognozėmis“, – sakė jis.
J. Cvilikienė patikino, kad šiandien paskolų palūkanų augimas liečia nemažą dalį lietuvių, o tie, kurie turi tokias paskolas, jiems šis laikotarpis nėra lengvas.
„Gera naujiena ta, kad liepą turėtų būti paskutinis pakėlimas ir po to jos galėtų nebekilti. Bet pingantys degalai, prekės leis sutaupyti tuos keletą eurų ir juos atidėti paskoloms“, – sakė ji.
Apibendrint A. Izgorodinas teigė, kad lietuviams II metų pusmetis turėtų būti lengvesnis nei pirmasis.
„Finansiškai bus lengvesnis dėl lėtėjančios infliacijos su sąlyga, kad energetikos rinkoje nebus siurprizų“, – apibendrino jis.
