„Šiuo metu ypatingas jaučiasi trūkumas darbuotojų. Ne tik vasaros metu, bet ir viso sezono metu“, – LNK žiniose teigė Vilniaus „Bernelių užeigos“ vadovė Ramunė Kulbytė–Radziukienė.
„Daugelis restoranų tikrai kenčia nuo aptarnavimo kokybės, nes piktinasi žmonės atėję, yra labai didelė kaita darbuotojų ir, tiesiog, jų nėra, ir nėra laiko apmokyti. Na, tai trūkumas yra jaučiamas jau dabar, kai kurie restoranai net negali vykdyti plėtros“, – aiškino Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
„Lietuvių visą laiką trūks dėl mūsų demografinės padėties, jeigu kartais daugiau žmonių išeina į pensiją negu naujų ateina į rinką“, – teigė „Amber Food“ direktorius Gediminas Balnis.
Norinčių dirbti vasaros sezono darbus – vis mažiau.
„Darbdaviai daugiausiai ieško virėjų ir jų padėjėjų, barmenų, tiesiog padavėjų, indų plovėjų, viešbučio kambarinių ir greitojo maisto ruošimo darbuotojų“, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Tokius darbus dažniausiai rinkdavosi jaunimas, tam, kad galėtų papildomai užsidirbti per atostogas nuo mokslų, tačiau pastebima, kad pasikeitė ir tai.
„Jaunimo, žinokit, labai didelis trūkumas. Dar ateina jaunimas, kurie dar labai nori dirbti, bet jie neturi pakankamai amžiaus, tai yra šešiolikos, septyniolikos metų“, – teigė Vilniaus „Bernelių užeigos“ vadovė R. Kulbytė–Radziukienė.
Jai antrino ir „Amber Food“ direktorius G. Balnis.
„Susiduriam su problemom, kas būdinga turtingoms šalims: jau kelinta karta, kai išauga jau tokie išlepinti, nematę kažkokio tai nepritekliaus – tai jie yra mažiau motyvuoti dirbti“, – teigė jis.
„Labai tas jaučiasi po kovido. Yra kažkoks aptingimas visuotinis ir žmonės tiesiog nenori eiti į darbą. Jie pasiskaičiuoja, kad gauti pašalpas ar kažkokią bedarbio paramą yra daug geriau“, – susiklosčiusią situaciją aiškino Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė E. Šiškauskienė.
Kad vis daugiau jaunų žmonių nebenori dirbti, rodo ir statistiniai duomenys. Didžiausias jaunimo iki 29 metų nedarbas – didmiesčiuose.
„Didžiausias yra Kaune – 10,7 procento, tuomet Akmenėje – 9,4 procento, Visagine ir Vilniuje po 8,7 procento“, – teigė G. Darulis.
Bandydami bent iš dalies užpildyti laisvas darbo vietas, viešbučiai ir restoranai kviečiasi darbuotojus iš užsienio, tačiau ir jų surasti šiuo metu nėra taip lengva.
„Dabar, kai vyksta recesija jau ir matom, kad pramonė, kuri labai klestėjo dabar traukiasi ir galėtumėm tuos atvykusius darbuotojus iš trečiųjų šalių priimti sezono metu, kol atsigaus pramonė, tačiau, vėlgi, įstatymai to neleidžia. Žmogus turi išvykti ir vėl parvykti“, – teigė E. Šiškauskienė.
„Užsieniečius samdome, bet daugiau į virtuvę, į gamybines patalpas. Padavėjo darbas tikrai yra komunikuoti su lankytoju ir kalbėti tikrai įvairiomis kalbomis. Sunku užsieniečiams kol kas integruotis į padavėjo darbus“, – savo mintimis dalinosi R. Kulbytė–Radziukienė.
„Iš tikrųjų, didžioji dalis darbuotojų dirba virtuvėse, kur tos kalbos mažiau reikia. Kita vertus, keičiasi technologijos, dabar galima užsakyti nebe iš meniu, o, tarkim, QR kodo pagalba, virtualiai, tai palengvėja ir tiems užsieniečiams darbas“, – teigė G. Balnis.
LNK žiniose teigiama, kad nekvalifikuoto darbo per užimtumo tarnybą šiuo metu ieško per 50 000 žmonių.
Visą reportažą žiūrėkite LNK:
