Šiauliuose įsikūrusios įmonės „Frilux“ vadovas plastiko sektoriuje dirba jau 17 metų. Vienas iš jo sėkmės pavyzdžių – 140 darbuotojų turinti plastiko liejimo įpurškimo būdu gamykla, kuri per paskutinius šešerius metus savo pajamas išaugino nuo 1 mln. eurų iki 12 mln. eurų.
Žinoma, tokiems rezultatams pasiekti reikėjo įdėti daug darbo: juk ir konkurencija stipri ne tik su kaimynine Lenkija, bet ir technologijomis toli pažengusia Vokietija.
Kai švedų ir lietuvių kapitalo įmonė pradėjo lieti plastiko gaminius gamykloje buvo vos 4 mašinos. Dabar jų 40, o dar trys pakeliui į Šiaulius.
R. Damanskis prisipažino, kad spartų pagreitį įgauti ir neatsilikti nuo konkurentų padėjo Europos Sąjungos parama.
„Europos parama padėjo ne tai, kad augti kokius 10 proc., bet greitai padaryti injekciją ir pirkti įrengimus dešimtimis. Tai padėjo augti daug greičiau“, - į gamyklą žurnalistus įsileidęs kalbėjo verslininkas.
Investuoti pasitelkus europinę paramą įmonę privertė išaugę reikalavimai gaminių kokybei ir kiekiui. „Frilux“ investicijų pritraukimo į didelės pridėtinės vertės gamybos plėtrą projektui iš ES fondų skirtas 1,153 mln. eurų. Visa projekto vertė – 2,947 mln. eurų.
Nebaisūs „Frilux“ bendrovei buvo ir paskutinės krizės metai.
R. Damanskis besišypsodamas patikino, kad kaip tik įmonei tai buvo geriausias laikas, kai augimas siekė 30-40 proc.
Pašnekovo teigimu, konkuruoti su Lenkijos gamintojais įmonei padeda įsigyti geriausios plastiko liejimo įpurškimo būdu mašinos.
„Jos leidžia gaminti naudojant mažiau energijos, todėl galime konkuruoti su lenkais, nors esame ir toliau nuo Vakarų Europos“, - kalbėjo R. Damanskis.
Pasak jo, lenkai Lietuvos plastiko gamintojams yra dideli konkurentai dėl jų turimo logistikos pranašumo: žaliavų tiekėjai yra arčiau Lenkijos nei Lietuvos.
„Be to, lenkai gavo daugybę kartų daugiau Europos Sąjungos paramos. Jei Lietuvoje 40 mašinas turinti gamykla yra jau didelė, tai Lenkijoje – 100-150 mašinų gamykla yra normalu“, - tęsė įmonės vadovas.
R. Damanskis prisipažino, kad konkuruoti vien kaina su lenkais nepavyktų, todėl bandoma klientams siūlyti įvairesnių produktų, pavyzdžiui, dviejų komponentų liejimą.
„Vis dėlto didžiausias skirtumas tarp valstybių – energijos išteklių kaina. Mūsų mėnesio elektros sąskaita daugiau nei 30 tūkst. eurų“, - pasakojo pašnekovas.
Nepaisant to, įmonės vadovas įsitikinęs, kad Lietuvos gamintojams artimiausi penkeri metai bus patys geriausi: „Nes daug verslo grįžta iš Azijos į Europą. Tereikia stiprinti Lietuvos įvaizdį. Nebijoti pasigirti, didinti žinomumą“.
Taip pat negalima pamiršti progreso ir inovacijų. R. Damanskis prasitarė, kad jo svajonėse vokiečių gamintojų naudojama sistema, kuri leidžia išsilaikyti rinkoje, kuri neturi pigios darbo jėgos pranašumo.
Kalbėdamas apie darbo jėgą, R. Damanskis priminė nuo šių metų pradžios padidėjusį ligos pašalpos dydį, mokamą už trečią-septintą nedarbingumo dienas. Jis nuo 40 proc. atlyginimo padidėjo iki 85 proc.
„Kai padidėjo pašalpos dydis sirgti išeina ilgesniam laikui. Suprantame, kai tikra bėda, bet kai ateina bulviakasiai ir kai tau daug darbuotojų neateina, turi ieškoti naujų. O kai senieji ateina po „ligos“, atleidimas nėra toks lengvas“, - tikino verslininkas.
R. Damanskis skaičiavo, kad jei nedarbingumo dėl ligos dienų skaičių padalinant iš darbuotojų skaičių Europoje plastiko industrijoje gaunamos 5 dienos, tai jo valdomoje gamykloje šis rodiklis siekia – 11.
