Pats R. Paradauskas tvirtina, jog asmeniškai pasisavinęs tik apie 35 tūkst.Lt abiejų bankų lėšų.
Atliko 5 tūkstančius finansinių operacijų
Kaltinamajame akte nurodyta, kad dirbdamas SEB banke nuo 2005 iki 2012 metų R.Paradauskas 8 išgalvotų asmenų vardu atidarė banko sąskaitas, paėmė kreditines korteles ir sudarė elektroninės bankininkystės sutartis...
Dirbdamas Šiaulių banke nutraukė 10 indėlininkų, kurių dauguma 80–mečiai ir invalidai, terminuotų indėlių sutartis ir juose buvusias lėšas pervedė į SEB banko išgalvotų asmenų sąskaitas, kuriomis pats disponavo. Kadangi nukentėję indėlininkai terminuotuosius indėlius banke buvo pasidėję su automatiniu termino pratęsimu, jie nesilankė banke ir nežinojo, kad jų sąskaitos tuščios. Tiesa, indėlininkai dėl R. Paradausko neteisėtos veiklos nenukentėjo, nes bankas jų ištuštintas sąskaitas papildė savais pinigais.
Kaltinamojo akto duomenimis, buvęs patyręs bankininkas per septynerius darbo metus atliko apie 5 tūkstančius neteisėtų bankinių operacijų.
Banko instrukcija – formalumas?
R. Paradauskas teisme kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kaip vykdė nusikalstamą veiką. Kadangi kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog finansinių operacijų vykdymui SEB banke reikėjo dviejų atsakingų asmenų parašų, o kaltinimuose R. Paradauskui nurodyta, kad antrojo banko darbuotojo, pasirašinėjusio po neteisėtomis finansinėmis operacijomis, ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nepavyko, teisiamasis aiškino, jog to mistinio antro žmogaus, galimai kartu su juo vykdžiusio sukčiavimą, praktiškai nebuvo.
„Ta tvarka, kai sistema reikalaudavo dviejų darbuotojų parašų, SEB banke atsirado apie 2003–2004 metus. Tačiau realiai ta sistema veikė taip, kad nereikalavo antro parašo. Instrukcijos reikalavimas buvo įgyvendintas tik man išėjus iš darbo SEB banke“, - bankininkystės sistemos spragas atskleidė eksbankininkas R. Paradauskas.
Jis taip pat teigė, jog realiai neatliko apie 5 tūkstančius neteisėtų finansinių operacijų. „Bankas pats suskaičiavo taip, kad iš pirmo žvilgsnio atrodytų įspūdingai. O realiai daugumas operacijų buvo paskolų ir palūkanų grąžinimas“, - sakė R. Paradauskas.
Suteikdamas kredito limitą įvėlė klaidą
Teisiamasis R. Paradauskas smulkiai teismui papasakojo, kaip jis aptiko SEB banko sistemos spragas ir kaip jam kilo mintis tuo pasinaudoti savanaudiškais tikslais.
„Kažkuriam banko klientui suteikdamas kredito limitą, padariau klaidą: vietoj 1 tūkst. Lt suteikiau 10 tūkst. Lt kredito limitą. Šią savo klaidą pastebėjau po savaitės. Sunerimau, nes tai buvo pakankamai rimta klaida. Pradėjau ją taisyti, o banko sistema be jokių pasekmių tai leido atlikti. Tada supratau, kad sistema yra netobula ir ją galima naudoti negeriems dalykams“, - apie galimybę pasipelnyti iš banko kalbėjo R. Paradauskas.
Už sudaužytą automobilį meistrai užsiprašė daug...
Pagunda įlįsti į SEB banko kišenę R. Paradauskui atsirado 2005 metais, kai jis apdaužė savo automobilį.
„Sudaužiau mašiną. Meistrai suremontavo ir užsiprašė didesnės sumos, negu buvo mano finansinės galimybės. Tuomet ir nusprendžiau padaryti neteisėtą veiką – pasiskolinti pinigų iš banko neteisėtai, - dėstė R. Paradauskas. – Taip atsirado pradžia... Toliau klimpau lengvai...Vėl reikėjo staigiai pinigų. Vykdydamas finansines operacijas, kreditų dalis ir palūkanas iš pradžių dengdavau iš savo atlyginimo, kol sumos nebuvo didelės ir siekdavo kelis šimtus litų.. Vėliau minėtiems tikslams atlyginimo jau neužtekdavo – reikėjo daugiau kredito kortelių. Po to galva - tiesiai į tą liūną...“
Bankas gavo pelno
R. Paradauskas ilgame Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vytauto Sabaliausko jam surašytame kaltinamajame akte pasigedo informacijos apie tai, kiek bankas gavo pelno iš kreditų palūkanų. „Konsultavausi su teisininkais (teisme R. Paradauskas dalyvauja be advokato – red.past.), kurie aiškino, jog banko nurodyta suma, kaip turtinė žala, turėjo būti sumažinta, bankui gavus pelno už kreditų palūkanas. Juolab kad aš asmeniniam naudojimui panaudojau nedidelę pinigų dalį – apie 35 tūkst. Lt“, - aiškino R. Paradauskas.
Teisėjas Sigitas Bagdonavičius klausė teisiamojo, ar šis turi savo skaičiavimus, kokia realiai žala yra padaryta bankui. „Bankas man atjungęs galimybę prisijungti prie sistemos ir viską suskaičiuoti“, - atsakė R. Paradauskas. „Bet juk duomenys yra byloje?“, - retoriškai klausė teisėjas S. Bagdonavičius.
„Neturėjau galimybės baudžiamąją bylą nuodugniai išsistudijuoti, nes tyrėja labai skubino tyrimą“, - paaiškino teisiamasis. „Bet byla teisme yra jau porą mėnesių, galėjote čia viską susiskaičiuoti“, - savo nuomonę išsakė bylą nagrinėjantis teisėjas.
Netikėtai atleido iš darbo
Išsikapstyti iš neteisėto finansinio liūno, R. Paradausko teigimu, sutrukdė netikėtas jo atleidimas iš darbo SEB banke. „Mane atleido ne dėl to, kad bankas būtų išaiškinęs mano finansines machinacijas, bet todėl, kad per mažai skyriau dėmesio produktų pardavimui, - pasakojo buvęs bankininkas. – Per penkerius metus mano fiktyvūs kreditai SEB banke išaugo, reikėjo ne tik juos dengti, bet ir mokėti palūkanas, o aš kurį laiką buvau be darbo ir neturėjau pajamų. Man reikėjo didelių sumų pinigų įsipareigojimams SEB bankui įvykdyti. Legaliai pasiskolinau 20 tūkst.Lt „Swedbank“ ir DNB bankuose. Po to įsidarbinau Šiaulių banke. Ten atlyginimas buvo nedidelis, mano piniginės lėšos vėl išseko – reikėjo ieškoti papildomų finansinių šaltinių. Legalaus finansavimo neradau, todėl padariau tas veikas, kurias prokuroras išvardijo (neteisėtai nutraukė 10 indėlininkų terminuotas sutartis ir pinigus pervedė į SEB banke atidarytas neegzistuojančių asmenų sąskaitas – red.past.), o kadangi nedirbau SEB banke, neturėjau galimybių pratęsti ten paimtų fiktyvių kreditų. SEB banke buvo likę nepadengtų kreditų už 50 tūkst.Lt...“
Bylos duomenimis, nutraukęs Šiaulių banko indėlininkų sutartis ir pervesdamas jų pinigus į fiktyvias sąskaitas SEB banke, R. Paradauskas nurodydavo pinigų pervedimo paskirtį neegzistuojantiems asmenis, tarytum būtų buvę vykdomi kokie nors pirkimo – pardavimo sandoriai. Keliais atvejais mokėjimo pavedimuose pinigų pervedimo priežastis nurodyta: „už perkamą mišką“.
R. Paradauskas teisme sakė: „Banke seniai dirbau, turiu pakankamai patirties, žinojau, kad man ištuštinus indėlininkų sąskaitas, bankas jas vėl padengs savais pinigais. Tokiu būdu indėlininkai nenukentės. Juk aš ėmiau banko pinigus, o ne žmonių...“
Tiesa, vienam Šiaulių banko indėlininkui, iš jo sąskaitos paimtus pinigus R. Paradauskas vis dėlto grąžino, nes tas indėlininkas mirė, o R. Paradauskas pabijojo, kad indėlininko paveldėtojai ims domėtis jo sąskaitomis, o radus ją tuščią, galėtų kilti skandalas ir išaiškėtų jo machinacijos.
Indėlininkus apie bėdas informavo policija
Teismo posėdyje dalyvavę nukentėję Šiaulių banko indėlininkai sakė, jog jų pinigai ir toliau yra sąskaitose, todėl jie jokių nuostolių nepatyrė. „Apie tai, jog galėjo būti ištuštintos mūsų sąskaitos Šiaulių banke, mes sužinojome iš policijos, kurios pareigūnai ragino eiti į banką ir pasitikrinti, ar paimti pinigai grąžinti į sąskaitas, - kalbėjo nukentėjusieji. – Policija sakė, kad mūsų pinigai pavogti, o nuėjus į banką mums garantavo, jog esą buvę tam tikrų problemų, bet dabar viskas atitaisyta“.
Turės darbo ir Anykščių teisėjas
Kadangi į baudžiamosios bylos nagrinėjimą neatvyko dalis Šiaulių banko nukentėjusių indėlininkų, Panevėžio apygardos teismo teisėjas S. Bagdonavičius, atsižvelgdamas, jog tie žmonės yra senyvo amžiaus, serga, priėmė nutartį indėlininkus apklausti Anykščių rajono apylinkės teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o, reikalui esant, šis teisėjas turės vykti į nukentėjusiųjų indėlininkų namus...
Tokiai nutarčiai prieštaravo teisiamas bankininkas R. Paradauskas, teigdamas, jog į teismą neatvykę nukentėjusieji nieko naujo nepasakys negu parodymus davusieji. „Be to, niekaip nesuprantu, kodėl jie pripažinti nukentėjusiais, jei jų indėliai vietoje?“, - teismo klausė R. Paradauskas, manydamas, kad nukentėjusiais šioje byloje turėtų būti tik SEB ir Šiaulių bankai. „Jų sąskaitose buvo „šeimininkauta“, - kodėl indėlininkai yra pripažinti nukentėjusiaisiais, R. Paradauskui paaiškino bylą nagrinėjantis teisėjas.
Nors R. Paradauskas išreiškė pageidavimą nedalyvauti Anykščių teisme, kai bus apklausiami likusieji nukentėję nuo jo asmenys, jam buvo paaiškinta, jog dalyvavimas tokioje apklausoje būtinas, kad „nekiltų nenumatytų problemų“.
Šiuo metu aukštąjį išsilavinimą turintis R. Paradauskas niekur nedirba, gyvena pas motiną Skiemonių seniūnijos Kiškelių kaime.
Buvusiai bankininkei skirta 12 tūkstančių litų bauda
Tai ne pirmas atvejis, kai buvę Anykščių bankininkai apšvarina savo darbovietes. „Anykšta“ ne kartą rašė apie tai, kad per trejus metus 33 klientų sąskaitas sugebėjusi apšvarinti 38 metų bankininkė Irmantė Bielozaraitė turės sumokėti 12 tūkstančių litų baudą ir atlyginti bankui „DNB padarytus nuostolius. Tokį sprendimą priėmė Panevėžio apygardos teismas.
Šioje byloje buvo atskleistas teisėsaugininkams žinomas grobstymo mechanizmas, kuriuo pasinaudodama buvusi banko darbuotoja I. Bielozaraitė pasisavindavo pinigus iš svetimų sąskaitų. Kai klientas, atėjęs į banką, pasidomėdavo sąskaita arba pareikalaudavo pinigų, svetimą turtą grobstanti darbuotoja išmokėdavo klientui pinigus, tik ne iš jo, bet iš kitų sąskaitų.
Banko „DNB“ Anykščių skyriaus klientų aptarnavimo ekspertė I. Bielozaraitė buvo kaltinama iš savanaudiškų paskatų ir apgaule pasisavinusi jai patikėtą didelės vertės - 188 tūkstančių 712 litų svetimą turtą, teigia Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas.
Buvusi bankininkė buvo atsakinga už terminuotų depozitų sutarčių nacionaline ir užsienio valiuta sudarymą ir pasirašymą, banko skyriaus klientų sąskaitų atidarymą, atsiskaitymų visomis mokėjimo formomis atlikimą ir kontrolę, programuotojo funkcijų vykdymą ir duomenų įvedimo vykdymą ir atlikimą.
Ji klastodama dokumentus ir duomenis, neteisėtai pakeisdavo kompiuterinę informaciją, banko klientų atneštus pinigus terminuotų indėlių sutarčių sudarymui ji pasiimdavo sau, iš indėlininkų sąskaitų pervesdavo į savo, tėvų ar kaimynų sąskaitas. Klientai nuostolio nepatyrė, nes bankas sugrąžino iš indėlininkų sąskaitų pasisavintus pinigus, teigiama pranešime spaudai.
Įstatymas tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, numato baudą arba laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų, už didelės vertės turto pasisavinimą - iki dešimties metų.
Komentaras
Audrius Šapola, SEB banko Prevencijos departamento direktorius
