SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas antradienį, pristatydamas pasaulio ir Lietuvos ekonomines apžvalgas, pažymėjo, kad numeris vienas tema pasaulyje – energetika ir elektros ir gamtinių dujų kainos. Jo vertinimu, recesijos Europos šalys neišvengs.
„Esant tokioms elektros ir gamtinių dujų kainoms Europoje, turbūt kito kelio ES šalims nukeliauti iki vadinamosios recesijos nelabai yra. Darome prielaidas, kad bus 2-3 ketvirčiai euro zonoje, kai ketvirtiniai pokyčiai bus neigiami.
Kalbame ne apie techninę recesiją, <...> bet apie rimtesnius padarinius, kai nedarbas, tikėtina, padidės. <...> Darome prielaidas, kad bus minkštas nusileidimas, kuris tikimės ilgai netruks.
Galvojame, kad energetikos problemos ir dabartinės tokios aukštos kainos ilgai laikytis negali. Problema akivaizdi visoms šalims, todėl neabejoju, kad per artimiausią mėnesį bus surastas bendras sprendimas, kad elektros kainos grįžtų į normalesnį lygį, bet jis nebus 2019-2020 m. lygis“, – komentuoja ekonomistas.
SEB bankas padidino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 1,5 proc., kai gegužę prognozuota, kad 2022 m. Lietuvos ekonomika augs 0,9 proc.
2023 m. BVP augimas sulėtės iki 0,5 proc., kai gegužę prognozuotas 1,8 proc. augimas.
Banko teigimu, prognozės koreguojamos dėl infliacijos lygio ir augančių bazinių palūkanų normų.
„Darome prielaidą, kad ir trečio, ir ketvirto ketvirčio BVP pokyčiai bus neigiami (beje, kaip ir antro ketvirčio), todėl Lietuva neišvengs techninės recesijos. Kadangi daugelio svarbiausių eksporto partnerių ekonomika paskutinį šių metų ir pirmą kitų metų ketvirtį smuks, tai darys neigiamą įtaką ir Lietuvos ūkio pokyčiams kitų metų pirmą pusmetį“, – sako T. Povilauskas.
SEB bankas prognozuoja, kad šiemet vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą bus 17,9 proc., kitąmet – 6,2 proc., o 2024 metais smuks žemiau kaip 2 procentai.
„Apskritai pasaulio tiekimo grandinės gerėja, kai kurių žaliavų kaina jau gerokai sumažėjusi, o galima recesija taip pat darytų neigiamą įtaką kainoms, todėl manome, kad racionalu kitąmet tikėtis spartaus infliacijos sulėtėjimo“, – kalba ekonomistas.
Nedarbas Lietuvoje arti dugno
Anot SEB banko, padėtis Lietuvos darbo rinkoje pirmą pusmetį buvo labai gera ir darbuotojų skaičiaus augimas, ir nedarbo nuosmukis labai viršijo prognozę. Ukrainoje vykstant karui, nedarbo Lietuvoje sumažėjimas iki 5,2 proc. antrą ketvirtį esą yra puikus rezultatas.
„Darbo rinka antrą ketvirtį pasiekė turbūt dugną, nedarbas siekia – vos 2,5 proc., žemiau buvo tik 2007-2008 m., darbuotojų skaičius padidėjo per metus daugiau nei 3 proc. – per 40 tūkst.“, – kalba ekonomistas.
„Į kitus metus žiūrime atsargiau, jei vidutinis nedarbas šiemet bus apie 6 proc., kitais metasi tikimės padidėjimo iki 6,8 proc., bet jis neturėtų būti ryškus ir didelis“, – vertina ekonomistas.
Anot jo, darbo užmokesčio augimas toliau stebina. Jis augo sparčiau, nei prognozuota.
„Prasidėjus karui, galvojome, kad algų augimas bus 8 proc., tai faktiškai dabar turime 14 proc. Metinė prognozė – šiek tiek per 12 proc., kitų metų – tarp 8 ir 9 proc.“, – prognozuoja jis.
Pasak pranešėjo, valstybės sektoriuje pirmą ketvirtį algų augimas buvo lėtesnis, tačiau tai duoda aiškią indikaciją, kad kitais metais formuojant valstybės biudžetą Vyriausybė turbūt norės labiau didinti viešojo sektoriaus atlyginimus.
„Darbuotojai yra nepatenkinti, kad vidutinis darbo užmokesčio augimas mažesnis nei infliacija. Tai visiems skaudu, dirbančiojo perkamoji galia sumažėjusi, bet didžioji įtaka atėjusi iš importuojamų energetinių išteklių. Šią minutę darome prielaidą, kad algų augimas bus didesnis nei infliacija kitų metų trečią ketvirtį“, – mano T. Povilauskas.
