Lengviau rasti galintį vadovauti nei darbininką
Darbo skelbimų pasirinkimas įvairus: iš namų, skirtinguose Lietuvos miestuose ar užsienyje. Daugiausiai darbo pasiūlymų galima rasti pardavėjams, kasininkams, padavėjams, įvairiems pardavimų ar pirkimų vadybininkams, logistikos vadybininkams, įvairiems gamybos darbuotojams ar pagalbiniams darbininkams, sandėlininkams, statybos projektų vadovams, įvairiems statybininkams, buhalteriams, programuotojams ir kitiems el. komercijos ar informacinių technologijų specialistams.
UŽT duomenimis, 2022 m. antrą ketvirtį jiems siūlyti vidutiniai mėnesio darbo užmokesčiai prieš mokesčius varijuoja. Pavyzdžiui, parduotuvių pardavėjams ir padavėjams buvo siūlyta apie 890 eurų, virtuvės pagalbininkams – 875 Eur, virėjams – 1051 Eur, mėsininkams ir žuvų darinėtojams – 1098 Eur. Mūrininkams, betonuotojams, statybininkams – nuo 1300 iki 1500 eurų. Panašus atlygis buvo siūlomas ir autobusų ir troleibusų vairuotojams – 1512 Eur. Pardavimų ir logistikos vadybininkams – 1230–1383 Eur, o statybos vadovams – 1959 Eur. Buhalteriams buvo siūloma 1497 Eur, taikomųjų programų kūrėjams – 2412 Eur.
Situaciją stebinti CV Keskus OU filialo rinkodaros vadovė Raimonda Tatarėlytė sako, kad sunkiausia rasti patyrusius IT, duomenų analitikos specialistus bei darbininkus.
„Šiuo metu rinkoje trūksta darbo jėgos tarp pardavėjų, kasininkų, padavėjų, iš esmės aptarnavimo bei gamybos srities darbuotojų bei vairuotojų. Tuo tarpu lengviau galima rasti administratorius, pardavimo vadybininkus bei įvairius vidutinės ar aukštesnės grandies vadovus“, – plačiau komentuoja R. Tatarėlytė.
Darbo rinkos ekspertas, „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas priduria, jog taip pat ypač trūksta finansų ir apskaitos specialistų, inžinierių ir žmonių, kurie kalbėtų skandinavų kalbomis ir galėtų aptarnauti klientus iš tų šalių.
Darbo ieškantieji diktuoja savo sąlygas
Dažniausiai darbo skelbimai platformose įkeliami 30 dienų. Per kiek laiko surandamas darbuotojas priklauso nuo to, kas yra siūloma.
„Darbuotoją įmonės susiranda ir anksčiau, o kartais prireikia kelių darbo skelbimų. Labai priklauso nuo to, kokio darbuotojo ieškoma, kas yra siūloma, koks atlyginimas. Kadangi šiuo metu skelbimų pasiūla didelė, darbo ieškantieji gali lyginti pasiūlymus ir rinktis. Taigi laimi ta įmonė, kuri pasiūlo geriausias sąlygas. Šiuo metu tai kandidatų rinka, kai darbo ieškantysis turi pasirinkimą ir diktuoja sąlygas“, – komentuoja rinkodaros specialistė R. Tatarėlytė.
Daug naujų reikalavimų darbuotojams neatsiranda – pagrindiniais išlieka darbinė patirtis panašioje sferoje, specifinių žinių, reikalingų užduotims atlikti, turėjimas, užsienio kalbos. Tačiau esant darbuotojų trūkumui, jei tie įgūdžiai nėra itin būtini, nugali tam tikros asmeninės savybės.
Paklausiausios iš jų – punktualumas, komunikabilumas, orientacija į rezultatą, lankstumas, pozityvumas, analitinis ir kritinis mąstymas. Anot A. Franco, darbuotojas turėtų būti pačios įmonės, kurioje dirba, ambasadorius.
Atlyginimai augs, bet ne visiems
Ekspertų teigimu, atlyginimai šiuo metu yra gana stabilūs, kiek ūgtelėję tam tikrose sferose dėl išaugusio specialistų poreikio po pandemijos. Pasak R. Tatarėlytės, taip nutiko dėl to, kad nemažai įmonių perėjo į virtualią prekybą, todėl išaugo el. komercijos, rinkodaros ir IT poreikis. Taip pat šiek tiek pakilo atlyginimai aptarnavimo, gamybos, sandėliavimo ir pardavimo srityje vėlgi dėl darbuotojų trūkumo.
Kaip teigia UŽT atstovė spaudai Milda Jankauskienė, šių metų antrą ketvirtį didžiausias darbo užmokestis siūlytas IT ir ryšių paslaugų srities vadovams. Jiems UŽT registruotų laisvų darbo vietų siūlomo darbo užmokesčio vidurkis – 4,5 tūkst. eurų per mėnesį, o prieš mokesčius, didžiausias siūlytas užmokestis – 10,4 tūkst. Ekonomistams siūlytas vidurkis – 3,1 tūkst. Eur, o taikomųjų programų ir programinės įrangos kūrėjams – 2,4 tūkst. eurų.
A. Francas sako, kad didžiausias atlyginimų augimas matomas IT, finansų ir apskaitos, inžinerijos srityse – jos turėtų išlikti vienomis iš populiariausių specialybių.
„Kuo toliau, tuo daugiau susitiksime su informacinėmis technologijomis, duomenų analitika, su dirbtinio intelekto, socialinių medijų specialistais, su inžinieriais, tarp jų ir elektronikos inžinieriais. Mes turim daug užsienio investuotojų, kurie kuria elektronikos inžinieriams naujas darbo vietas. Šių specialistų reikės labai daug. Tai čia tokios didžiausios sritys, kurios, matyt, išliks tokiomis ir po penkerių metų, ir turėsime didesnį poreikį“, – situaciją komentuoja darbo rinkos ekspertas A. Francas, paminėdamas prognozes apie užmokestį, – aš manau, kad atlyginimai augs, bet neaugs tiek, kiek auga infliacija. Matyt, visi nedrįsta šito pasakyt žmonėm – 20 procentų didesnio atlyginimo tikėtis nereikėtų. Manau, kad jie augs 8–9 procentų rėžyje. Aišku, jeigu situacija greitai pasikeis, visos prognozės gali nuplaukti.“
„Alliance for Recruitment“ partnerio nuomone, aukščiau išvardintų specialybių darbuotojams atlyginimai augs labiausiai, dėl didžiausio trūkumo rinkoje, lyginant su kitomis sferomis, kuriose yra perprodukcija, pavyzdžiui, architektais ar aplinkosaugininkais. Taip pat daliai darbuotojų tenka dėl to persikvalifikuoti.
„Kai kurioms specialybėms Lietuve darbo pasiūla itin maža, todėl atlyginimų augimas daug mažesnis, nei galėtų būti, jei tos rinkos būtų konkurencingesnės. Filosofai, istorikai – jie dažniausiai susiranda darbus ne pagal specialybę. Jie pradeda savo kelionę nuo nulio, kur vėliau toj srity tampa specialistais ir tobulėja“, – teigia A. Francas.
Lietuvoje – ir darbuotojų trūkumas, ir didžiausias dirbančių skaičius
Vien CVMarket.lt platformoje darbo skelbimų virš 30 tūkstančių. Anot A. Franco, apskritai rinkoje yra 40 procentų daugiau darbo skelbimų palyginti su 2020 – 2021 metų pradžia, o tai reiškia, kad poreikis darbuotojams auga. „Vis daugiau žmonių išeina į pensiją, o juos pakeisti yra du kartus mažiau žmonių, kurie baigė universitetus, kolegijas arba profesinio rengimo centrus“, – dėsto darbo rinkos ekspertas.
Jo nuomone, valstybės skatinimas atvykti specialistams iš užsienio yra teisingas, tačiau reikia ir drastiškesnių priemonių, jog užtikrintume specialistų kiekį rinkoje. Tačiau, nors ir esant darbuotojų trūkumui, Lietuvoje dirbančių žmonių – rekordiškai daug.
„Dar niekad nėra buvęs toks didelis darbuotojų skaičius, dirbančių Lietuvoje, pagal Sodros duomenis. Tai reiškia, kad daug įmonių augo net ir per pandemiją. Po pandemijos dauguma verslų, ypač dabar kai atsigavo – kelionės, viešbučiai, turizmas, aviacijos industrija – matom, kad tų darbuotojų trūksta, o per tą laiką dalis žmonių pakeitė kvalifikaciją, – aiškina A. Francas, – jeigu nebus jokių kardinalių sukrėtimų darbo rinkoje, kardinalių sprendimų, kaip galėtume darbuotojų skaičių padidinti, tai tendencija išliks panaši ir darbuotojų poreikis bus aukštas.“
