aA
Sunkvežimių vairuotojas iš Ukrainos Jurijus Kurčenka yra dirbęs įvairiose šalyse, pradedant Vokietija ir baigiant Airija.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Dabar jis pasirinko Lietuvą, net jeigu uždirbtų kiek mažiau nei Vakarų Europoje.

„Žinote, man nebe 20 metų ir išmokti naują kalbą jau kur kas sunkiau, o Lietuvoje rusiškai kalba daugelis“, – teigia 55-erių vyras iš Nikolajevo miesto, įsikūrusio pietų Ukrainoje.

Jurijus prisidėtų prie maždaug 9 tūkst. šiemet į Lietuvą atvykusių dirbti ukrainiečių. Jų skaičius nuolat auga, ukrainiečiai sudaro daugiau kaip pusę užsieniečių, dirbančių Lietuvoje.

Dėl seniai vykusio gyventojų surašymo ir neefektyvios registravimosi sistemos sunku nustatyti, kaip keičiasi ukrainiečių darbo migracijos kryptys, sako Ukrainos ekonomistai. Dalis jų spėja, kad ukrainiečiai kur kas dažniau Lenkiją ir Baltijos šalis renkasi vietoj Rusijos, prieš daugiau nei trejus metus aneksavusios Krymo pusiasalį.

Anot ekspertų, emigruoti į Lietuvą ukrainiečius skatina didesni atlyginimai. Vidutinė alga Ukrainoje siekia apie 250 eurus, Lietuvoje – apie 660 eurų „į rankas“.

„Pajamų iš darbo lygis Ukrainoje yra kur kas mažesnis nei Baltijos šalyse. (...) Daug ukrainiečių renkasi Baltijos šalis dėl to, kad čia yra lengviau apsigyventi ir susirasti darbą“, – teigia Ukrainos analitinio centro vadovas Borisas Kušnirukas.

Lietuvoje siekiantis įsidarbinti J. Kurčenka taip pat sako, kad tai daryti jį paskatino galimybė uždirbti daugiau nei savo šalyje.

Lietuva yra ta teritorija, kuri saugoma Europos Sąjungos. Tai ir europietiškas požiūris, ir europietiška vizija, ir europietiška alga bei požiūris į žmogų“, – kalba jis.

Neišvengiamybė ar algų dempingas?

Analitikai sako, kad darbo imigracija Lietuvai yra neišvengiama dėl emigracijos ir kvalifikuotų darbininkų trūkumo. Tačiau kritikai nerimauja, jog pigesnė darbo jėga iš Ukrainos stabdys lietuvių atlyginimų augimą.

Į šalį nelegaliai atvykstantys dirbti ukrainiečiai gali sustiprinti šešėlinės ekonomikos mastą.

Daugiausiai ukrainiečiai Lietuvoje darbinasi tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, betonuotojais, plytų mūrininkais, apdailininkais, metalinių laivų korpusų surinkėjais, suvirintojais ir taip iš dalies pakeičia darbo jėgos trūkumą šalyje dėl neslopstančios lietuvių emigracijos į Britaniją ar Skandinavijos šalis.

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Rimantas Rudzkis sako, kad be imigrantų Lietuva neišsivers ir dėl prastos švietimo situacijos.

Rimantas Rudzkis
Rimantas Rudzkis
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Daug mūsų problemų glūdi tame, kad vienų darbuotojų labai trūksta, o kitų yra perteklius. Norint įsileisti kuo mažiau užsieniečių mums reikėtų optimizuoti mūsų specialistų rengimo sistemos struktūrą, kad mes ruoštume darbo jėgą Lietuvai, o ne emigracijai“, – teigia ekspertas.

„Pagal dabartinį jaunimo mažėjimo tempą Lietuvoje akivaizdu, kad pagyvenusių žmonių mums išlaikyti nepavyks neįsileidus darbo jėgos iš kitur“, – pridūrė jis.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė perspėja, kad darbo imigrantai stabdo lietuvių atlyginimų augimą „ir taip nuteikia mūsų žmones prieš juos“. Ji teigia, kad nusprendę pakelti algas darbdaviai rastų ir darbuotojų Lietuvoje.

Kristina Krupavičienė
Kristina Krupavičienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Tačiau darbuotojų atstovė ragina žmones tolerantiškai priimti atvykstančiuosius.

„Mes neturėtumėme nusiteikti prieš ukrainiečius ar baltarusius. Kai išvažiavo mūsų pirmoji emigrantų banga, jie buvo labai laimingi, kai juos kažkas priėmė Ispanijoje, Airijoje ar Anglijoje“, – sako K. Krupavičienė.

Lietuva konkuruoja su Vyšegrado šalimis

Maždaug 100 ukrainiečių Lietuvoje šiemet padėjusios įdarbinti Kijeve įsikūrusios agentūros vadovė tvirtina, kad įsivežti itin pigią darbo jėgą nebėra labai paprasta, nes lietuvių verslininkų siūlomi atlyginimai konkuruoja ne tik su ukrainiečių, bet ir čekų, vengrų ar lenkų algomis.

„Bendradarbiavimo su Lietuvos verslu pradžioje mes susidūrėme su tuo požiūriu, jog Ukrainoje yra tiek blogai, kad jos darbuotojams galima pasiūlyti minimumą. Tačiau dabar šis požiūris keičiasi“, – teigia „International Staff Service “ direktorė Viktorija Kulakovska.

Į Lietuvą atvykstant vis daugiau užsieniečių darbininkų, šalyje auga ir nelegalaus jų darbo rodikliai. Pavyzdžiui, ukrainiečiai kartais įsidarbina šešėlyje ir išnaudodami neseniai įgytą galimybę keliauti po Europos Sąjungą be vizų.

Praėjusiais metais Valstybinė darbo inspekcija nustatė 58 negaliai dirbusius užsieniečius, iš jų daugiausiai buvo ukrainiečiai. Per pirmą šių metų pusmetį nustatyti 47 neteisėtai dirbę užsieniečiai, tarp jų irgi buvo daug Ukrainos piliečių.

Liberalizavus ukrainiečių patekimą į Lietuvą, specialistai fiksuoja, kad dalis jų atvyksta į šalį mokytis neformaliojo mokymo įstaigose. Tokiu atveju jie kaip vieną iš mokymo formų pasirenka praktiką, kurią atlieka Lietuvos viešojo maitinimo ar statybų įmonėse.

Tačiau atvažiavusieji iš Ukrainos iš tikrųjų ten atlieka ne praktiką, o faktiškai dirba, sako Darbo inspekcijos atstovė Birutė Macijauskienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka perspėja, kad Lietuvoje nelegalaus darbo kontrolė yra silpna, todėl užfiksuoti atvejai gali būti tik vieni iš nedaugelio.

„Mes žinome, kad patys lietuviai yra gan išplėtoję šešėlinę darbo rinką, todėl imigrantai ją gali tik dar labiau pastiprinti“, – teigia pareigūnas.

Per ilgai laukia vizų

Nors Lietuvos Vyriausybė pastaraisiais metais ėmėsi priemonių, kad palengvintų darbo imigrantų atvykimą, šalies verslininkai turbūt įdarbintų dar daugiau užsieniečių, jeigu juos atsivežti į šalį būtų paprasčiau.

Lietuvoje buvo supaprastintas aukštos kvalifikacijos užsieniečių įdarbinimas, šalyje palengvintos galimybės kurtis startuoliams iš užsienio.

Dauguma į Lietuvą atvykstančių darbo imigrantų suranda savo profesiją trūkstamųjų sąraše. Pagal šį sąrašą siekiantis įsidarbinti užsienietis neturi gauti atskiro Darbo biržos leidimo dirbti šalyje.
Į trūkstamų profesijų sąrašą patenka ir vairuotojai.

Tačiau tai nepadėjo supaprastinti žmonių atvykimo į Lietuvą procedūros tiek, kad sektorius būtų užpildytas trūkstamais darbuotojais.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas sako, kad daugiausiai galvos skausmo kelia ilgai trunkantis prašymų dėl vizos ar leidimo laikinai gyventi nagrinėjimas.

Lietuvos vežėjų atstovas teigia, kad sektoriuje dar šiandien galėtų įsidarbinti apie 10 tūkst. vairuotojų, tačiau daug užsieniečių, nesulaukę lietuviškos darbo vizos, išvažiuoja dirbti į Lenkiją, kur darbo jėgos atvykimo procedūros yra paprastesnės.

„Mes net nebekalbame apie plėtrą – tiesiog negalime išleisti esamų vilkikų dėl vairuotojų ekspeditorių trūkumo“, – sako E. Mikėnas.

„Turint omenyje, kad Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal šios šakos indėlį į šalies bendrąjį vidaus produktą, tai nėra tik vežėjų problema, o yra ir visos Lietuvos problema“, – teigia jis.
Darbo vizas ir leidimus gyventi suteikiantis Migracijos departamentas teigia, kad smarkiai išaugus prašymų skaičiui pareigūnai nespėja jų apdoroti.

Pasak įstaigos vadovės, sprendimus dėl šių dokumentų išdavimo Lietuvoje priima apie 15 darbuotojų ir tik du iš jų dirba tiesiogiai su vizomis.

„Mes visada ieškome galimybių optimizuoti ir greitinti procesą, bet tie pakeitimai nekompensuoja milžiniškai augančio prašymų skaičiaus“, – sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Tačiau įdarbinimo Lietuvoje formalumai negąsdina Lietuvos statybos įmonės „Montuotojas“ vadovybės. Šioje bendrovėje apie dešimtadalis įdarbintų statybininkų šiuo metu yra imigrantai iš Baltarusijos.

Rugpjūčio pabaigoje įmonė nusprendė inicijuoti pokalbius su Ukrainoje dirbančiomis įdarbinimo agentūros, kad galėtų atsivežti apie 30 darbuotojų iš šios šalies – suvirintojų, montuotojų ar šaltkalvių.

„Montuotojo“ generalinis direktorius Alfonsas Jaras neslepia, kad ukrainiečius rengiasi įdarbinti, siekdamas jiems mokėti šiek tiek mažiau nei lietuviams ar baltarusiams.

„Be jokios kalbos, darbuotojų konkurencija turi būti. Ten, kur nėra konkurencijos, ten stovintis vanduo ir jis pradeda greitai dvokti“, – sako verslininkas.

BNS
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prie Estijos pakilimo prisidėjęs estas: nustokite pagaliau su mumis lygintis (233)

Svarbiausia ir pagrindinė idėja Lietuvai – pagaliau nustoti lyginti save su estais. Taip teigia...

Eksperto prognozė: kaip kriptovaliutų rinka atrodys 2019 metais (107)

Londono universiteto koledžo mokslininkas Paolo Tasca sako, kad kriptovaliutų rinka tampa vis...

Lietuviai nusiteikę skeptiškai – dalis gyventojų mano, kad ekonominė padėtis šalyje blogėjo (72)

Gyventojų nuotaikos išlieka stabilios - trečdalis mano, kad ekonominė Lietuvos ir jų šeimos...

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (593)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 kalėdines eglutes stotims papuošti (13)

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 eglutes, skirtas papuošti geležinkelio stotims.

Top naujienos

Kremliaus Trojos arklys Europoje: pavojingas susitarimas su rusais – tik pradžia (141)

Dar 2017-ųjų lapkritį Ispanija kaltino Rusiją dėl kišimosi į referendumą Katalonijoje....

Ketvertuko šeimoje po kaltinimų vyrui – skaudūs išbandymai: motina ryžosi prabilti atvirai (113)

Ašaros, pakilęs kraujo spaudimas ir dingstantis pienas – pirmojo Panevėžyje ir šešto Lietuvoje...

Carolinos Herreros patarimai vyresnio amžiaus moterims: ko niekada neturėtumėte vilkėti (8)

Niekas taip nesendina moters, kaip apsimetinėjimas, kad ji vis dar jauna, įsitikinusi Carolina...

Po triuškinančios pergalės – Jasikevičiaus juokai apie „snaiperį“ Kavaliauską (11)

„Betsafe – LKL “ čempionate Kauno „Žalgiris“ (10/1) Šiaulių „Šiaulius“ (0/11)...

Tamsiausių XX a. laikų atgarsiai grįžta: ištisa tauta sąmoningai marinama badu (61)

Pasaulį šokiravęs žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymas verčia priminti, kad Saudo Arabijos...

Vaida Skaisgirė - apie tai, ko nerodo socialiniuose tinkluose, ypatingą jų namų taisyklę ir iššūkiu tapusią sūnaus Ato savybę (1)

TV laidų kūrėja ir vedėja Vaida Skaisgirė sekantiems ją socialiniuose tinkluose atrodo lyg...

Prie Estijos pakilimo prisidėjęs estas: nustokite pagaliau su mumis lygintis (233)

Svarbiausia ir pagrindinė idėja Lietuvai – pagaliau nustoti lyginti save su estais. Taip teigia...

Tūkstančio hektarų ūkį kurti pradėjo dirbdamas pas Vokietijos ūkininkus (1)

Rokiškio rajono metų ūkio nominaciją šiemet pelnęs Dangiros ir Tomo Davainių ūkis jau...

Adomaitis po pergalės Klaipėdoje auklėtiniams linkėjo suvaldyti emocijas

Vilniaus „Ryto“ vyr. treneris Dainius Adomaitis po Klaipėdoje, stebint daugiau nei 5000...