Darbdavys pareiškė, kad irgi susiduria su psichologiniu smurtu: ateina, prašo pakelti algą

Nuo psichologinio smurto darbo aplinkoje nukentėjusiems asmenims reikia informacijos apie pagalbą ir priemonių gintis, sako Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė. Tuo metu Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas pareiškė, kad darbdaviai taip pat patiria psichologinį smurtą.

Antradienį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje K. Krupavičienė teigė, jog psichologinis smurtas darbo vietoje nėra tik kurios nors vienos profesijos atstovų problema.

„Prieš kurį laiką visuomenę sujaudino žinia, kad dėl psichologinio smurto darbe iš gyvenimo pasitraukė jaunas traumatologas, dviejų vaikų tėvas dėl, galimai, darbinių problemų.

Šis atvejis sukrėtė visą medikų bendruomenę ir dar kartą parodė, kad tai nėra vien tik medikų problema, nes psichologinio smurto darbo vietoje apraiškos pastaruoju metu pasirodė kalėjimų medikų bei kitų darbuotojų, net gi aukšto rango tarnautojų, pvz. teisėjų tarpe.

Susiklosčiusi jautri situacija atskleidė problemą, kad darbuotojai neturi priemonių ir mechanizmų, kuriais remiantis būtų galima išvengti nepageidaujamų reiškinių darbuotojų ir visuomenės tarpe“, – rašoma K. Krupavičienės pareiškime.

Profsąjungų atstovė nurodė, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas apsiriboja vien tik Darbo kodeksu.

„Darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.

Darbdavys imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti“, – rašoma įstatyme.

Tuo metu K. Krupavičienė teigė, kad nei vienas teisės aktas nesudaro galimybės smurto ir streso darbe prevencijai, negarantuoja, jog teisės aktuose numatytos priemonės būtų efektyvios, o ne deklaratyvios.

„Išreikšdami solidarumo paramą nukentėjusiesiems ir ieškodami būtų atsiradusiai problemai spręsti, siūlome įstatymų leidėjams reaguoti į susiklosčiusią situaciją, reglamentuojant šio reiškinio valdymo priemonių aiškų mechanizmą, sukuriant konkrečias, darbuotojams prieinamas pagalbos priemones:

Pirma, ratifikuojant Tarptautinės darbo organizacijos 190 konvencija „Dėl smurto ir priekabiavimo panaikinimo darbo aplinkoje“;

Antra, atitinkamai pakeičiant Darbo kodekso 30 straipsnį ar/ir priimant poįstatyminį teisės aktą, leidžiantį aiškiai reglamentuoti nukentėjusių darbuotojų gynimo(si) priemones;

Trečia, parengti ir išplatinti darbuotojams, nukentėjusiems nuo psichologinio smurto darbo aplinkoje, informaciją dėl pagalbos priemonių pasiekiamumo“, – ragino „Solidarumo“ pirmininkė.

Smurtas prieš darbdavius

Posėdyje dalyvavusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sakė, kad darbuotojų atstovams reiktų daugiau dėmesio skirti metodinės medžiagos parengimui.

„Pažiūrėkime, kas vyksta praktikoje, ką galime padaryti. Nereikėtų tylėti, jei žinome įmonėse atvejus. Turime patys aktyviau pradėti nuo savęs, aktyviau ginti žmones, kurie kenčia nuo psichologinio smurto. Jei turėsime daugiau dokumentų – dėl to situacija nesikeis“, – sakė ji.

E. Radišauskienė pridūrė, jog Darbo kodekse gali būti taikymo problema, nes tai sudėtinga aprašyti.

„Nereikia norėti visko „sukišti“ į Darbo kodeksą. Geriau pagalvoti, ko reikėtų, kokios metodinės medžiagos. Beje, įrodyti mobingą darbe labai sunku ir kitose šalyse, mes čia auksinių taisyklių neišrasime“, – sakė viceministrė.

Darbdavių atstovas S. Gailiūnas pritarė E. Radišauskienės pastaboms.

„Labai gerai, kad kreipėsi į darbuotojus. Psichologinį smurtą patiria, ypač veikiant stiprioms profesinėms sąjungoms, darbdaviai. Ateina profsąjungos, prašo pakelti atlyginimą“, – pasakojo jis.

Šis pareiškimas sukėlė profesinių sąjungų atstovų juoką. „Nežinojome, kad esame tokie galingi“, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai 8 800 28888 I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277 II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366 I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555 I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai 8 80080020 www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.