Įmonėms tai reiškia naujus iššūkius ir galimybes, o ekspertai pabrėžia, kad norint tinkamai panaudoti šių jaunų žmonių gebėjimus ir kūrybinį potencialą, visų pirma reikia juos kuo geriau pažinti, rašoma pranešime spaudai.

Pokyčiams pasiruošę ne visi

Personalo atrankos bendrovės „Alliance for recruitment“ partneris Andrius Francas sako, kad toli gražu ne visos įmonės šiandien yra pasirengusios laukiantiems ir jau prasidėjusiems pokyčiams. Dalis jų neturi pasirengusios jokių ilgalaikių personalo strategijų ir neinvestuoja į santykius su būsimais bei potencialiais darbuotojais. Dėl to kartų kaita darbo rinkoje joms gali sukelti tam tikrų problemų.

„Natūralu, kad žmonės, kurie augo sparčių pokyčių ir greitos technologijų raidos laikais, savo požiūriu, asmeninėmis savybėmis ir lūkesčiais skiriasi nuo vyresnių kartų atstovų. Nors kai kurios, galbūt konservatyvesnės įmonės, to ir nelaukia – šie žmonės vis tiek ateis ir turės įsilieti į darbo rinką. Dėl to verta iš karto stengtis pažinti jaunimą, atverti jam duris ir iš anksto galvoti apie abipusį bendradarbiavimą“, – sako A. Francas.
Studentai

Viena iš svarbiausių Z kartos savybių A. Francas įvardina jos atstovų natūralų imlumą naujovėms ir ypač technologinėms inovacijoms.

Stengiasi pažinti būsimus darbuotojus

Statybų ir darnios NT plėtros bendrovės „YIT Kausta“ personalo vadovė Nerilė Naprienė sako, kad su jaunais į darbo rinką įsilieti dar tik besiruošiančiais žmonėmis nuolat palaikyti ryšį, pajusti jų nuotaikas yra itin svarbu. Dėl to bendrovė jau daugelį metų bendradarbiauja su aukštojo mokslo įstaigomis, dalyvauja jų organizuojamuose karjeros planavimo renginiuose ir pastebi, kad jaunimas iš tiesų keičiasi.

„Kasmet dalyvaujame universitetų organizuojamose karjerų dienose, mugėse, kalbame su studentais ir stengiamės ne tik prisistatyti kaip darbdavys, bet ir pažinti jaunus žmones, išsiaiškinti jų su darbu ir karjera susijusius lūkesčius.

Šią savaitę vykusiose VGTU Karjeros dienose turėjome dar vieną progą įsitikinti, kad šiandieniniai studentai yra tikrai motyvuoti, paprastai turi savo karjeros viziją ir kryptingai jos siekia, domisi ją atitinkančiomis galimybėmis“, – sako N. Naprienė.

Anot personalo vadovės, šiuo metu dar tik studijuojantys jaunosios kartos atstovai yra lengvai bendraujantys žmonės, vertinantys betarpišką kalbėjimą, tačiau tik gražių žodžių jiems nepakanka – jaunimas nori pagrįstų argumentų, praktinių pavyzdžių. N. Naprienė pastebi, kad Z kartos atstovai nebijo užduoti klausimų, yra smalsūs ir itin imlūs technologijoms.

Užaugę su technologijomis ir norintys pakeisti pasaulį

Tuo metu A. Francas pažymi, kad jaunosios kartos atstovai įmonėms gali būti itin naudingi dėl savo į technologijas orientuotos perspektyvos.

„Visos kompanijos į technologijų proveržį žiūri kaip į galimybę, tačiau kartais bijo į tai investuoti. Visgi jauni žmonės gali prisidėti prie bendrovės atvirumo technologijoms – Z karta su jomis užaugo, jai technologijos ir jų nepaliaujamas tobulėjimas yra natūralus. Be to, jaunosios kartos atstovai nebenori daryti rutininių darbų, jiems reikalinga nuolatinė kaita, įsitraukimas į įdomias ir skirtingas užduotis. Ši jų savybė gali padėti ir pačioms įmonėms tapti lankstesnėms“, – sako A. Francas.

Dažnai apie jaunąją kartą kalbama kaip apie turinčią itin didelius ir galbūt ne visuomet pagrįstus su darbo atlygiu ar darbdavio suteikiamomis pridėtinėmis vertėmis susijusius lūkesčius. Tačiau A. Francas sako, kad šie Z kartos lūkesčiai jau tampa žemiškesni, o itin aukštą kartelę jauni darbuotojai ima taikyti darbdavio reputacijai, socialinei atsakomybei bei demonstruojamoms vertybėms.

„Naujosios kartos atstovams svarbu matyti, kaip įmonė prisideda prie pokyčių tiek savo veiklos srityje, tiek platesniame visuomenės kontekste. Dėl to būtų naivu manyti, kad dėl geriausių jaunosios kartos specialistų darbdaviai galės konkuruoti paprasčiausiai pasiūlydami didelį atlygį ar tam tikrus priedus. Jauni žmonės nori matyti, kad savo darbu prisideda prie geresnio pasaulio kūrimo, todėl įmonės turės suteikti jiems tokią galimybę ir įtikinti savo kilnesne misija“, – sako A. Francas.

Keisis įmonių kultūra

N. Naprienė įsitikinusi, kad jaunoji karta tikrai gali prisidėti prie įmonės sėkmės, tačiau bendrovėms iššūkiu neretai tampa jų integravimas į jau susiformavusį kolektyvą, kuriame yra įvairaus amžiaus, skirtingą suvokimą ir mąstymą turinčių žmonių.

„Pavyzdžiui, mūsų įmonėje dirba ir jau tikrai didelę patirtį sukaupę profesionalai, ir jauni specialistai. Siekiame, kad visiems būtų sudarytos sąlygos save realizuoti, o į kiekvieną darbuotoją žiūrime kaip į asmenybę. Siekiame išryškinti kiekvieno geriausias savybes, tačiau taip pat – sutelkti žmones bendram tikslui“, – sako N. Naprienė.

N. Naprienės manymu, jaunosios kartos noras darbe turėti daugiau laisvės, būti nepriklausomiems ir neapribotiems griežtų darbo valandų ar darbo vietos, siekis nuolat tobulėti ir ieškoti naujų veikimo būdų ilgesniuoju laikotarpiu neišvengiamai keis net ir labai tradicinių organizacijų kultūrą.

„Organizacijos turės tapti atviresnės, lankstesnės, labiau orientuotos į inovacijas – net, jei ir veikia gan tradicinėse srityse. Tos, kurios nesugebės prisitaikyti, tiesiog negalės pritraukti geriausių talentų. Darbuotojai nenorės būti uždaromi į labai siaurų pareigybių rėmus, jie norės matyti savo asmeninį indelį bendroje organizacijos veikloje. Jau ir šiandien savo darbuotojams suteikiame galimybes išbandyti daugiau pozicijų, padirbti įvairiose grandyse ir pažiūrėti, kas tam žmogui labiausiai tinka, kur jis gali geriausiai atsiskleisti“, – sako N. Naprienė.

Domina pažangiausios įmonės

N. Naprienės teigimu, taip pat labai svarbu jauniems žmonėms pasiūlyti galimybę dirbti su pažangiausiais technologiniais sprendimais. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto plėtojimo, projektavimo, inžinerijos srityje jaunimas nori dirbti su skaitmeninės statybos sprendimais, BIM sistema, kuria naudojamasi labiausiai pažengusiose šalyse – Skandinavijoje, JAV, Vokietijoje ar D. Britanijoje.

„Tai visiškai suprantama – kodėl jaunas ambicingas žmogus norėtų dirbti praeities metodais? Dėl to jis visuomet ieškos tokio darbdavio, kuris suteiks galimybę susipažinti su tos srities inovacijomis. Taigi įmonėms yra svarbu suspėti eiti tokiu technologinio progreso tempu, kokiu yra pasirengusi eiti Z karta“, – sako N. Naprienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (516)