Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) su Danų pramonininkų konfederacija (Dansk Industri DI) Kopenhagoje pasirašė susitarimo memorandumą dėl ilgalaikės organizacijų partnerystės bei pagalbos atstovaujant narių interesams užsienio rinkų paieškose.
„Danai yra pirmieji, su kuriais pasirašėme tokį susitarimą, jie yra vieni pirmųjų aktyvių užsienio verslininkų, kurie atėjo dirbti į Lietuvą iš Skandinavijos šalių, - Kopenhagoje per Danijos komercijos rūmų konferenciją „Danijos – Lietuvos bendradarbiavimas: ateitis ir galimybės“ DELFI kalbėjo LPK prezidentas Robertas Dargis. - Galvojame apie naujus projektus, ypatingai Rusijos embargo šviesoje. Pasitarėme, kad galime panaudoti vieni kitų skyrius, patirtį, kad mūsų įmonės galėtų išeiti į kitas rinkas ir greičiau pasiekti rezultatų.“
Pasak jo, Lietuvos verslas domisi partneriais Danijoje, nes verslininkams yra didelis iššūkis eiti į naujas rinkas, kai nėra net ko pasiklausti, ką ir kaip daryti. Lietuviai savo patirtimi, ryšiais sudomino danus, pavyzdžiui, Danijos pramonininkai nori jungtis prie lietuvių, kai verslo delegacija vyks į Kazachstaną.
„Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje yra toks rinkos gylis, kad gali prekių vežti, kiek nori, o Lietuvos prisistatymas kartu su Danija jau duoda gerą pridėtinę vertę, nes Baltijos šalys nėra labai gerai žinomos. Esant kartu su danais, mūsų produktai būtų bent jau identifikuojami, iš kur jie yra“, - vylėsi R. Dargis.
Pasak jo, be to, labiau išvystytos Danijos verslo kultūros pavyzdys ir Lietuvos verslą skatina pasitempti.
Kodėl danai nori ryšių su Lietuva
Vienas pagrindinių iššūkių, su kuriais dabar susiduria Danija, yra siekis užtikrinti šalies ekonomikos augimą. Tikimasi, kad partnerystė su kitomis šalimis, taip pat ir Lietuva, prie to prisidės.
R. Dargis sako, kad danai, būdami itin greiti į verslūs, Lietuva domisi jau kelis dešimtmečius, yra įkūrę ne vieną daniško ar lietuviško – daniško kapitalo įmonę.
„Pamenu, kad dar prieš 20 metų vyko „neva“ dalijimasis, kurios Skandinavijos šalys pagelbės Baltijos šalims. Estus daugiau ar mažiau globojo suomiai, latvius – švedai, tad ten dabar yra ir keltų linijos, ir kiti projektai, o lietuviai liko Danijos – Vokietijos flange. Pamenu, kad Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, danai buvo pirmieji verslo žmonės užsieniečiai, kuriuos aš sutikau Lietuvoje. Jų valstybė yra palyginti maža, dėl to danai - labai lankstūs, greiti, mokantys prisitaikyti“, - kalbėjo R. Dargis.
Anot jo, verslo partneriai apie Lietuvos verslą yra susidarę labai teigiamą įspūdį, nes jis yra išvystytas iki palyginti aukšto lygmens.
„Žmonės nuomonę apie šalį susiformuoja ir iš kitų dalykų: nemaža dalimi tai lemia ir lietuvių nusikalstama veikla Danijoje, apie kurią rašo žiniasklaida ir paveikia emocijas. Tai padaro meškos paslaugą ir Lietuvos verslui, kuris yra gabus, šiuolaikinis, veržiasi į naujas rinkas, tačiau skandinavai jaučia nepasitikėjimą ir su tuo reikia dirbti, - teigė R. Dargis. - Aišku, reikia laiko – 25-eri metų per mažai transformuotis iš vergovinės santvarkos į rinkos ekonomiką, išsivysčiusią šalį.“
Bendradarbiavimo susitarimas pasirašomas LPK su Danijos komercijos rūmais Lietuvoje plėtojant Danijos ir Lietuvos bei viso Baltijos jūros regiono šalių bendradarbiavimą ekonomikos srityje.
Šiuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacija dėl analogiško susitarimo derasi su Švedijos pramonininkais.
[14:40:55] Erika: Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!
