Gyventojai sulaukė pranešimų iš „Sodros“
Fotografas Gediminas jau 15 metų fiksuoja svarbiausias įvairių švenčių akimirkas, tačiau šiemet pats vyras ne šventinių sveikinimų laukė, o laiško iš „Sodros“, skelbia LNK.
„Kolega gavo. Sumos nėra mažos“, – teigė jis.
„Sodra“ primena, kad nuo karantino jau praėjo dveji metai, tad atėjo metas grąžinti skolas.
„Jeigu žmonės patirdavo finansinių sunkumų, jų darbai buvo sustoję, galima buvo nemokėti PSD įmokų, bet vis tiek buvo draudžiami sveikatos draudimu“, – teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Apie tai dalis gyventojų spėjo pamiršti.
„Žmonės nebuvo atleisti nuo tų įmokų mokėjimo visam laikui. Jos buvo atidėtos“, – teigė M. Kozič.
„Buvau pamiršęs. Kol kas dar negavau laiško“, – pripažino fotografas Gediminas.
Pasakė, kokias sumas įsiskolino gyventojai
Gyventojai, gavę pranešimus, „Sodrą“ užpuolė skambučiais.
„Didelė skambučių centro apgultis“, – teigė M. Kozič.
115 tūkstančių savarankiškai dirbančių nesumokėtas įmokas už privalomąjį sveikatos draudimą privalo grąžinti iki balandžio 30-osios, kitaip taps skolininkais. Nuo gegužės „Sodra“ skaičiuos ir delspinigius, o jei reikės – skolas išieškos.
„Tai gali būti ir visai nereikšmingos sumos, o maksimali suma, jeigu per du karantinus žmogus nemokėjo PSD įmokų, siekia beveik 700 eurų“, – teigė „Sodros“ atstovė.
„Tikrai gana didelė suma. Mes – fotografai: nėra taip, kad gali su kuo nors dirbti nuolat kaip kiti“, – teigė laiško vis dar laukiantis Gediminas.
Tiesa, dalis dirbančių – nepatenkinti. Žinutes apie įsiskolinimus jie gavo tik į asmenines „Sodros“ paskyras, o ne elektroniniu paštu, kaip pageidavo. Savo atsaką į tokius nuogąstavimus pateikė ir „Sodros“ atstovė.
„Savarankiškai dirbantis žmogus pats save įdarbina ir pats rūpinasi įmokų mokėjimu, taigi turėtų retkarčiais naudotis savo asmenine paskyra“, – teigė M. Kozič.
Lietuvos bankas suskaičiavo žmonių santaupas
O štai Lietuvos bankas tuo pat metu skaičiuoja ne per karantiną susikaupusias skolas, o žmonių santaupas.
„Išėjo virš 6 milijardų, tai atitinka, grubiai tariant, 15 procentų 2022 metų visų namų ūkių uždirbtų pajamų“, – teigė Lietuvos banko vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.
Tai įvertino ir ekonomistai.
„Solidi suma, kurią pavyko per tokį trumpą laiką gyventojams sukaupti“, – teigė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ši suma nuo 3 iki 5 kartų viršija istorinį vidurkį.
„Tuo metu kilo atlyginimai, darbo užmokesčio fondas, o galimybės pinigus išleisti buvo labai stipriai apribotos“, – pastebėjo ekonomistė I. Genytė-Pikčienė.
„Valstybė irgi prisidėjo prie šito santaupų susidarymo <...> – socialinėmis išmokomis, mokesčių atidėjimais prisidėjo prie to, kad gyventojai sukaupė daugiau laisvesnių pinigų“, – teigė D. Imbrasas.
Valstybė per pandemiją dosniai dalino įvairias išmokas, kad padėtų išgyventi sunkų laikotarpį. Tiesa, išėjo taip, kad jas ėmė ir tie, kuriems reikėjo, ir tie, kuriems nelabai. Pastarieji santaupų daugiausia ir sukaupė.
„Didžiąją dalį jų gavo dešimtadalis turtingiausių Lietuvos namų ūkių“, – teigė D. Imbrasas.
Tiesa, valstybės taškymasis pinigais šįkart labai nepakenkė.
„Stebint viešojo sektoriaus finansus, valdžios sektoriaus įsiskolinimo lygius, mūsų labai reikšmingai tai nesusilpnino“, – teigė „Šiaulių banko“ ekonomistė I. Genytė-Pikčienė.
Net jei kam nors išmokos tapo priedais prie jau gaunamų pajamų.
„Tai padėjo mūsų namų ūkiams pasiruošti vėliau einantiems išbandymams. Kaip žinia, mus ištiko karas, energetikos šokas, infliacijos cunamis“, – teigė ekonomistė.
Per pandemiją sukauptas santaupas turtingiausieji investavo į akcijas, obligacijas, pasidėjo indėlius ar grąžino paskolas. Penktadalis jų prisipirko nekilnojamojo turto.
„Matyt, išsigando, kad grynieji pinigai nuvertės; mes matome, kad ir nekilnojamajam turtui buvo nemenka dalis tų lėšų skirta. Galiausiai, jeigu žiūrėsime praeitų metų vidurio paveikslą`, tai matysime, kad tų likvidžių pinigų, kuriuos žmonės turėjo grynaisiais ar indėliais, praktiškai neliko“, – teigė D. Imbrasas.
Tiesa, palyginti su karantino laikotarpiu, dabar gyventojų santaupos aptirpo kone 3 kartus.
Visą reportažą rasite LNK portale:
