DELFI paprašyta pakomentuoti, ar Lietuvą palikus „Lukoil“ šis žingsnis sumažins Rusijos įmonės įtaką Lietuvoje, D. Grybauskaitė atsakė: „Kad „Lukoil“ emisarų turime be paties „Lukoil'o“.
Primename, kad apie savo sprendimą Rusijos naftos koncernas pranešė gruodžio pabaigoje.
„Mūsų aktyvai Lietuvoje ir Latvijoje, kur vyrauja antirusiškos nuotaikos, šiuo metu parduodami. Taigi, direktorių valdyba nusprendė pasitraukti iš šių šalių“, - „Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas sakė interviu televizijai „Rusija 24“.
Anksčiau kompanija pasitraukė iš Estijos ir kitų Europos šalių mažmeninės prekybos degalais rinkos.
Ketvirtadienį bendraudama su žiniasklaida prezidentė taip pat buvo paprašyta atsakyti į klausimą dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko skyrimo į šią poziciją antrai kadencijai.
„Vertinu (darbą – red.) gerai. Tai buvo profesionalus žmogus, dirbęs beveik visą savo karjerą Finansų ministerijoje. Matome, kad euro įvedimas įvyko labai sklandžiai, sklandžiausiai praktiškai iš visų 19 valstybių patirties. Taigi, bent jau aš asmeniškai, neturiu jokių priežasčių, kodėl negalėčiau ar nenorėčiau jo teikti antrai kadencijai“, - teigė ji.
Savo pranešime šalies vadovė taip pat akcentavo pagrindinius Lietuvos tikslus šiems metams. Ji pabrėžė, kad stabilus ūkio augimas ir toliau išlieka šalie prioritetu, nes tai leis augti tiek pensijoms, tiek atlyginimams. D. Grybauskaitė priminė, kad jie Lietuvoje – vis dar vieni mažiausių Europoje.
„Tam reikia valstybės įmonių efektyvumo, kokybiško reformų užbaigimo, o ypač Darbo kodekso srityje – darbo užmokesčio, švietimo ir sveikatos srityje“, - kalbėjo prezidentė.
Ketvirtadienį spaudos konferencijoje Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė džiaugėsi, kad pernai buvo strateginių projektų ir sėkmingi metai. Prezidentė pasidžiaugė, kad buvo užbaigti tokie strateginiai projektai: SGD terminalo veikla, jungtys su Lenkija ir Švedija.
„Taip pat buvo įvestas euras, o su tuo susiję konkurencingumo ir verslumo reitingai ir mus vertina gerai, - pabrėžė prezidentė. - Matome, kad ekonominiai pagrindai yra sukurti stabiliam valstybės augimui“.
Kalbėdama apie šiuos metus prezidentė akcentavo, kad Lietuva, galvodama apie savo raidos kryptis, turi nepamiršti inovacijų ir aukštųjų technologijų.
Pasak jos, tokia kryptis yra perspektyviausia šaliai, kuri nėra turtinga energetiniais resursais. D. Grybauskaitė pažadėjo teiksianti mokslo ir inovacijos krypčių projektą.
„Šalyje trūksta kvalifikuotų specialistų, būtina investuoti į mokslo reformavimą“, - šiuo klausimu prezidentė taip pat žada teikti teisines iniciatyvas.
Apžvelgdama Lietuvos regioninės politikos klausimus prezidentė akcentavo skirtumą tarp Rytų ir Vakarų Lietuvos. Kalbėdama apie artėjančias derybas dėl ES finansinės paramos etapo nuo 2020 m. D. Grybauskaitė nurodė, kad pretenduoti į paramą Lietuva bandys pagal regionus, kurie turi turėti ne mažiau nei 800 tūkst. gyventojų.
„Čia buvo pasirinkta išskirti Vilniaus apskritį, bet ir joje yra regionų, kurie yra labai atsilikę. Kviečiu Seimą ir Vyriausybę, atsižvelgiant į tai, vėl grįžti prie idėjos, kad Rytų Lietuvai reikalingos specialios programos ir papildomas finansavimas. Nes dabar, jei Europos Komisija sutiks investuoti kaip į du pagalbos gavimo regionus, tai labiausiai Rytų regionai nukentės, todėl Lietuva turi iš savo resursu sukurti kompensacinius mechanizmus“, - kalbėjo ji.
Nors D. Grybauskaitė pažymėjo, kad ekonomikos augimo prognozės Lietuvai šiuo metu yra teigiamos, iššūkių šaliai užteks. Vienas iš tokių, pasak prezidentės, - korupcija.
„Korupcijos suvokimo indeksas nuolat gerėja, - komentavo ji. - Tačiau žinome, kad viešųjų pirkimų dar apie 13 proc. yra susijusių su šešėliu“.
