„Apgailestaujame dėl graikų referendumo rezultatų, jie mus neramina, manome, kad jie tik padidino politinės ir ekonominės situacijos neaiškumą. Lauksime konkrečių pasiūlymų iš Graikijos pusės“, - BNS pirmadienį sakė R. Šadžius, kuris antradienį popiet dalyvaus euro zonos finansų ministrų susitikime.
Antradienį Briuselyje rengiamas ir euro zonos viršūnių susitikimas, dalyvauti šiame antradienio vakarą vyksiančiame posėdyje į Briuselį vyksta D. Grybauskaitė.
Anot jos, graikų balsavimas prieš kreditorių reikalaujamas reformas dar labiau komplikavo situaciją. Šalies vadovės teigimu, referendumą surengusi Graikijos kairiųjų vyriausybė nepasakė tiesos žmonėms, agituodama balsuoti prieš reformas, kurios, pasak prezidentės, būtinos finansinei padėčiai stabilizuoti.
„Graikijos referendumas dar labiau komplikavo situaciją. Graikijos vyriausybė, užuot pasakiusi tiesą savo žmonėms, kokios realios tokio sprendimo pasekmės, agitavo juos balsuoti prieš reformas, kurios yra būtinos šalies finansinei padėčiai stabilizuoti“, - sekmadienį teigė D. Grybauskaitė. Jos komentarą BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.
A. Butkevičius mano, kad Graikija liks euro zonoje
„Aš vis dėlto esu optimistas ir manau, kad Graikija nepasitrauks iš euro zonos“, - interviu BNS pirmadienį sakė A. Butkevičius.
Lietuvos vyriausybės vadovo nuomone, mainais už reformas Graikijoje kreditoriai galėtų įšaldyti dalį skolos.
„Derybos turės tęstis ir aš manau, kad Graikija privalės įgyvendinti struktūrines reformas, ne tik viešajame sektoriuje, bet ir mokesčių politiką pakoreguoti“, - sakė ministras pirmininkas.
„Mano pasiūlymas būtų, kad dalį jiems skolų būtų galima įšaldyti. Čia yra mano samprotavimai, - teigė premjeras. - Galėtų būti įšaldomas koks 100 mlrd. eurų, grąžinimas galėtų prasidėti po penkerių - septynerių metų“.
Lietuva nebuvo prisidėjusi prie ankstesnių paskolų Graikijai, bet dalyvautų derybose dėl naujos paramos.
A. Butkevičiaus teigimu, kreditorių parama Graikijai turėtų būti daugiausia nukreipta ne į socialines išmokas, o investicijas ir gamybą.
Per referendumą sekmadienį 61 proc. graikų atmetė kreditorių reikalavimus tęsti diržų veržimo politiką mainais į finansinės pagalbos paketą. Šis žingsnis smarkiai supurtė Europos akcijų biržas.
A. Butkevičius teigė manantis, kad „referendumas leis šiek tiek paieškoti kitų derybinių pozicijų“.
Pasak jo, Graikijos referendumą lėmė tai, kad būtinų reformų nevykdė ir ankstesnės vyriausybės.
„Ministro pirmininko (Alexio Tsipro) toks elgesys buvo todėl, kad praktiškai kelios prieš tai dirbusios vyriausybės neįgyvendino tam tikrų struktūrinių reformų, nesiėmė mokesčių reformų, valstybės skola didėjo“, - BNS sakė A. Butkevičius.
Graikijos kairioji vyriausybė stengiasi užsitikrinti finansinės pagalbos paketą, kol į sunkią padėtį patekę šalies bankai nepristigo pinigų, nors sekmadienį graikai įtikinamai atmetė skolintojų reikalavimus dar labiau apkarpyti biudžeto išlaidas.
Anksti pirmadienį buvo paskelbti galutiniai referendumo rezultatai, rodantys, kad 61,31 proc. graikų atmeta kreditorių reikalavimus tęsti diržų veržimo politiką mainais į finansinės pagalbos paketą.