„Visų pirma, manau, kad bet kokios Lietuvos pastangos padėti, kad ir nelabai didele apimti, kadangi esame ribojami logistikos, infrastruktūros išvežti grūdus iš Ukrainos yra teigiamos. Tai yra pagalba Ukrainai ir tas pastangas turėtume tęsti”, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai ką dabar matome yra dar vienas akstinas kuo greičiau pasiekti pažangą su „Rail Baltica”, nes akivaizdu, kad infrastruktūrinės problemos mus riboja”, – akcentavo ji.
Politikė pabrėžė, kad Susisiekimo ministerija turi išanalizuoti įvairius verslo pasiūlymus dėl grūdų gabenimo bei ieškoti būdų, kaip plėsti esamas tranzito galimybes.
„Taip pat Susisiekimo ministerija turi išanalizuoti, ir kaip suprantu analizuoja, ir verslo įvairius pasiūlymus, kaip pvz. vidaus vandenimis grūdus gabenti. Reikia išanalizuoti, ar tai praktiškai įgyvendinama, bet aš manau, kad Lietuvos pastangos dėl objektyvių priežasčių nėra labai didelės, bet jos yra pozityvios ir turėtume jas tęsti”, – sakė liberalė.
„Savo ruožtu Susisiekimo ministerija turėtų ieškoti būdų kaip plėsti galimybes ir tą darome”, – tikino ji.
Galiausiai V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad dabartinės grūdų gabenimo per Lietuvą apimtys yra kuklios, bet „geriau nei nieko“, o visai Europai reikės rasti alternatyvių produkcijos iš Ukrainos tranzito kelių, nes grūdų reikia ne vienam pasaulio regionui.
„Apimtys yra labai kuklios, bet ir tai geriau nei nieko ir tai nėra „šnekos dėl šnekų”. Mūsų ministrai Europos Komisijai yra padarę pasiūlymą, kad ieškotų alternatyvių būdų ir tą reikės rasti. Tik klausimas, kiek tai bus prioritetų eilutėje ne tik mūsų, bet ir kaimyninių šalių, kiek resursų bus skirta Ukrainai, o tuo pačiu ir likusiam pasauliui padėti, nes ne vienam regionui labai reikia tų grūdų”, – tvirtino parlamento vadovė.
ELTA primena, kad liepos 17 d. Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. Po šio pasitraukimo Rusijos kariuomenė pradėjo grudų terminalų Odesos srityje apšaudymą sparnuotosiomis raketomis, o Kremliaus rėžimas pabrėžė, kad krovininius laivus, plaukiančius į Ukrainą per Juodąją jūrą, laikys potencialiais kariniais taikiniais.
Pagal šį susitarimą iš Ukrainos uostų buvo galima saugiai išvežti apie 33 mln. tonų grūdų, taip sumažinant nuogąstavimus dėl pasaulinio maisto trūkumo.
Reaguojant į tai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir susiekimo ministras Marius Skuodis Europos Komisijai pateikė siūlymus dėl Ukrainos grūdų eksporto, ragindami stiprinti alternatyvų maršrutą per Baltijos šalis, bei pasiūlydami sprendimą – žaliąjį koridorių per Lenkiją į Klaipėdą.
Visgi, pasak K. Navicko, ukrainietiškų grūdų tranzitas per Lietuvą šiuo metu yra sustojęs dėl geležinkelių tinklo užimtumo, Lenkijai iki rugsėjo 15 d. taikant grūdų ir maisto produktų importo iš Ukrainos draudimą, taip pat – dėl Lenkijos ir Ukrainos pasienyje vykdomos griežtos krovinių patikros.
Tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Klaipėdos uostas teigia esą pasiruošę didesniems kiekiams ukrainietiškų grūdų ir palaikytų jų gabenimą per Lietuvą.
„Lietuvos geležinkeliai“ dar 2022 metų gegužę pradėjo gabenti nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius į Klaipėdos uostą per Lenkiją. Visgi, susidurta su iššūkiu – Ukrainoje ir Lietuvoje naudojama rusiška vėžė, o Lenkijoje – europietiška, tad pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis, kas smarkiai riboja gabenimo mastus.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas yra sakęs, kad per uostą būtų galima perkrauti papildomus 10–15 mln. tonų grūdų, tačiau tokio kiekio neįmanoma atvežti dėl logistikos problemų, kurias išsprendus dalį grūdų iš Ukrainos uostas tikrai galėtų priimti.
Tuo metu šalies jūrinio verslo ir mokslo bendruomenę telkiantis Lietuvos jūrinis klasteris praėjusią savaitę pasiūlė optimalaus sprendimo ieškoti jungčiai su uostu pasitelkiant Nemuno arteriją.
